Naujienos

Europos archeologijos dienos – penktus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui. Šiaulių „Aušros“ muziejus šiais metais dėmesį skirė koklių temai.

Praėjusiais metais „Aušros“ muziejaus padalinyje Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje buvo eksponuojama paroda ,,Molyje įamžinta istorija“, išleistas parodos katalogas (2022 m., sudarytojos Jūratė Kaučikaitė, Jūratė Paškonytė). Leidinyje pristatomi Šiaurės Lietuvos dvarų kokliai ir koklinės krosnys. Didžioji dalis koklių kolekcijų buvo sukauptos archeologinių tyrinėjimų metu. Europos archeologijos dienų dalyviai turėjo galimybę plačiau susipažinti su katalogu ir jo turiniu.

Viena iš leidinio sudarytojų, doktorantė, archeologė J. Paškonytė pristatė naujausius ir aktualiausius savo tyrimų rezultatus apie dvarų koklius Šiaurės Lietuvoje. Paskaitos dalyviai nusikelė į laikus, kai buvo šildomasi krosnimis bei išsamiau susipažino su Šiaurės Lietuvos dvarais.

Pirmųjų koklinių krosnių pasirodymas Vakarų ir Vidurio Europos kraštuose darė įtaką šildymo inovacijos pokyčiams ir Lietuvos teritorijoje. Koklinės krosnys ir kokliai į Lietuvą atkeliavo per politinius, ekonominius ir kultūrinius santykius su kitomis valstybėmis. Pirmiausia ši šildymo inovacija pasiekė tuometinę valdovų rezidenciją – Vilniaus Žemutinę pilį – ir tuomet iš čia plito į kitus miestus. XVI a. Šiaurės Lietuvos dvarų savininkai pradėjo statytis brangias ir puošnias plokštinių koklių krosnis, orientuodamiesi į vilnietiškų koklių puošybą. Koklių dekoravimui įtaką darė populiarūs Europoje siužetai ir ornamentai, kurie plito per dailės kūrinius, grafikos lakštus, knygas, keliaujančius amatininkus.

Šiaurės Lietuvos dvarų koklių rinkinį sudaro XVII – XVIII a. kokliai, puošti augaliniais motyvais, herbais, portretais, siužetinėmis kompozicijomis. XVIII a. koklių reljefinį dekorą papildo tapyti (dažniausiai mėlyna spalva baltame fone) augaliniai motyvai, siužetinės kompozicijos. Šiaurės Lietuvos dvarų koklinės krosnys, kaip kituose Europos regionuose, be praktinės funkcijos buvo puošniausias interjero elementas, savo puošyboje perteikęs daug kultūrinių simbolių.