Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
Naujienos
Šiaulių istorijos muziejuje – paroda „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“
Kviečiame užsisakyti ekskursijas parodoje. Kaina – 10 Eur. Paroda veiks iki 2022 m. gegužės 31 d.
Rekonstruojant kultūrinę atmintį
Čiabuvių pasakojimus aktyvuojančios parodos objektas yra lietuvių etnosas, tiksliau, mažiausią XIX–XX a. visuomenės modernizavimo įtaką patyrusių ir autentiškiausią bei archajiškiausią kultūrą išsaugojusių kaimo gyventojų sluoksnis. Tai yra tie kiti, unikalios etninės tapatybės nešėjai, be kurių nesirastų tauta, nebūtų sukurta nacija. Tačiau tų kitų visuomeninis statusas ir vaidmuo istorinėje perspektyvoje visada išlikdavo nereikšmingas, antraplanis. Savi, bet kiti. Didžiųjų istorijų iškelti ir visuomenės kultūrinėje atmintyje dominuojantys reiškiniai, ideologizuotos atrankos principais pagrįsti ir paskleisti romantizuoti vaizdiniai, archetipų įprasminimas į paraštes nustūmė kaimo socialinę realybę.
Išskleidžiant trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panoramą, apeliuojama į svarbiausius mažojo žmogaus būties dėmenis – laiką ir erdvę. Parodoje iš čiabuvių pasakojimų, išreikštų pačių sukurtais artefaktais ir fotografų, kraštotyrininkų, etnologų, tautosakininkų surinktais liudijimais, audžiamas kraštovaizdis atveria kaimo žmogaus savastį, jos lėtą raidą, atidengia tykios kultūros sluoksnį.
Margarita Matulytė
Garso instaliacija
Autorius Marius Juknevičius. Vilnius, 2021
Parodoje skambantys garso įrašai – autentiški vietinių pasakojimai. Nuo XX a. pradžios etnografinių ekspedicijų metu rinkta lietuvių tautosaka yra saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Šie unikalūs garso dokumentai savyje slepia mažuosius naratyvus, leidžiančius prisiliesti prie unikalių kiekvieno čiabuvio ar čiabuvės kurtų mikrokosmų.
Paradoksalu, bet lemiamą žodį kuriant garso instaliaciją tarė pandemija – dėl jos negalėdami naudoti ausinių ir garsą išleisdami į bendrą erdvę konkretaus įrašo neuždarome į muziejinį „narvelį“, o išgirstame balsus, skambančius atvirame „lauke“, persidengiančius, susišaukiančius su kitais mažaisiais pasakojimais. Galbūt šie išlaisvinti garsai padės „susapnuoti“ neideologizuotą ir į rėmus mažiau spraudžiamą kaimo kultūros paveikslą.
Marius Juknevičius
