Naujienos

Pasitinkant Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrimo 100-metį, viename iš padalinių – Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47) – 2022 m. gruodžio 14 d., trečiadienį, 17.30 val. atidaryta atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti itin turtingus muziejaus rinkinius. Tarp jų – patys reikšmingiausi etnografijos bei dailės skyrių eksponatai, muziejaus „Aukso fondas“. Lankytojai išvydo nuo pat muziejaus įkūrimo 1923 m. iki šių dienų surinktus eksponatus, iliustruojančius „Aušros“ muziejaus istoriją.

Pirmuosius Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinius sudarė steigėjų ir kitų Šiaulių inteligentų suaukotos asmeninės kolekcijos (1923–1928 m.). Pamažu muziejaus veikla plėtėsi, pradėtos rengti ekspedicijos, per kurias buvo surinkta daug etnografinių artefaktų ir kitos medžiagos, kuri vėliau tapo etnografiniu archyvu, neįkainojamu etnologijos, istorijos ir kitų mokslų studijų šaltiniu. 2006 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos nacionalinis komitetas ,,Pasaulio atmintis“ Šiaulių „Aušros“ etnografinį archyvą pripažino nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukė į UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Atvirų saugyklų ekspozicijoje vyraujančios temos – sakralinis, paprotinis bei taikomasis lietuvių liaudies menas, kuris glaudžiai siejasi su valstiečių žemdirbių ir kaimo amatininkų krikščioniškąja pasaulėjauta, dvasinėmis ir moralinėmis tautos vertybėmis.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Liaudies skulptūros rinkinyje saugomi 1 200 tradicinės liaudies skulptūros ir mažosios architektūros eksponatai, surinkti  iš Šiaulių krašto ir Žemaitijos apylinkių. Tai vertingas ir gausus XVIII–XX a. senosios liaudies skulptūros rinkinys.

Ekspozicijoje eksponuojami kunigo, skulptoriaus Antano Rimavičiaus darbai. Jo kūrinius – nacionalinį Lietuvos turtą – profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžiais tariant, galima laikyti oficialiosios bažnytinės skulptūros ir Šiaurės Lietuvos ir Pietryčių Latvijos liaudies skulptūros tarpine stilistine grandimi.

Muziejaus tapybos rinkinyje saugoma daugiau kaip 100 XVIII a. – XX a. pr. religinio pobūdžio senosios liaudies tapybos darbų. Populiariausi Jėzaus ir Marijos siužetai. Kolekcijoje yra Lietuvos globėjų – šv. Kazimiero ir šv. Jurgio paveikslų, kitų šventųjų atvaizdų – šv. Onos, šv. Barboros, šv. Pranciškaus, šv. Antano, šv. Juozapo ir kt. Paveikslai tapyti ant drobės, medžio, skardos, aliejiniais ir temperos dažais.

Lankutojų dėmesį patraukia ir XIX–XX a. senoji ir profesionalioji keramika ir XX–XXI a. tautodailė. Nuo puodų, dubenų, vazų iki  nedegto molio skulptūrėlių, švilpukų. Itin unikali eksponuojama ąsočių kolekcija.

Susirinkusieji išvydo ir didesnės apimties eksponatus – nuo kraičio skrynių iki spintų, indaujų, kėdžių. Čia pat ir gausiai ornamentuotos prieverpstės, rankšluostinės, senoji mūsų krašto tekstilė. Tautiniai sijonai, marškiniai, liemenės, juostos, kaklaraiščiai, pirštinės, šiaudinės skrybėlės ir kt. aprangos detalės paliudys moterų nagingumą bei kūrybiškumą. Eksponuojamas ir Šatrijos Raganos tautinis kostiumas bei muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio rišėtas kaklaraištis. O kur dar gausios Užgavėnių kaukių, margučių kolekcijos.

Atvirų saugyklų ekspozicijoje įspūdis kuriamas per gausos jausmą. Didžioji dalis eksponatų pateikiami iki lubų sumontuotose vitrinose, kurios tarsi atstoja sienas. Vitrinos permatomos, apšviestos, todėl galima lengvai apžiūrėti eksponatus iš visų pusių. Atviros saugyklos leidžia lankytojams parodyti kur kas daugiau ir įvairesnių muziejuje saugomų eksponatų, nei yra eksponuojama įprastoje ekspozicijoje. Lietuvoje jos dar laikomos naujiena, tokiomis gali pasigirti ne dažnas muziejus. Jas išvysti ir plačiau sužinoti apie čia saugomus eksponatus padėjo muziejininkai, kurie vedė nemokamas ekskursijas 12, 14 ir 15 val.

Vakare, 17.30 val., Šiaulių istorijos muziejuje vyko oficialus atvirų saugyklų ekspozicijos atidarymas. Programoje: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos sveikinimo žodis, Šiaulių istorijos muziejaus atvirų saugyklų ekspozicijos pristatymas, kompozitoriaus, prodiuserio, atlikėjo Lainiaus muzikinis pasirodymas – geriausi momentai iš mitologinės trilogijos „Patrimpas-Pykuolis-Perkūnas“.