Naujienos

„Miestas renkasi kine“ – tokiu šūkiu į kino salę kvietė spalio 11–13 d. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) pirmą kartą viešėjęs Tarptautinis Kauno kino festivalis, kurio programoje – garsiausi ir įdomiausi pastarųjų metų filmai, jau spėję sužavėti Berlinalės, Kanų bei Sundance kino festivalių žiūrovus.

Bilieto kaina – 4 Eur, su nuolaida — 3 Eur. 

Siekdamas reprezentuoti tai, kas vyksta šiuolaikinio kino pasaulyje, Tarptautinis Kauno kino festivalis į savo programą įtraukė filmus, geriausiai atspindinčius svarbiausias kino meno tendencijas: smalsus žiūrovas galėjo pasirinkti iš eksperimentinių audiovizualinių kūrinių, didžiausiuose pasaulio kino festivaliuose įvertintų juostų bei politines aktualijas apmąstančių filmų.

Šiauliuose kino mylėtojai spalio 11 d. 18 val. išvydo tarptautiniame kino festivalyje „Mar del Plata“ apdovanotą Kanados režisierės Andrea Busman avangardinį filmą „Faustas“ (angl. „Fausto“, 2018 m.), kuris parodė, kad Meksikos Oksikano pakrantėje niekas nepamiršo pasakų ir mitų. Pasakojimai apie telepatiją, transfigūraciją bei sandorius su velniu yra neatsiejami nuo Amerikos vergijos ir kolonizacijos istorijos. Legendinio „Fausto“ veikėjai filmo pasaulyje gyvena su paprastais žmonėmis ir stengiasi pavergti gamtą per niekad nesibaigiantį statybų projektą. Literatūra, mitai ir vietinių įsitraukimas kelia klausimą, kas tai: realybė, fantastika, o gal nei viena, nei kita.

Spalio 12 d. 17 val. Fotografijos muziejaus lankytojai išvydo šių metų Sundance kino festivalyje žiuri prizu apdovanotą bei Kolumbiją 92-uose Akademijos Apdovanojimuose atstovausiantį Kolumbijos ir Ekvadoro režisieriaus Alenjandro Landeso filmą „Monos“ (angl. „Monos“, 2019 m.). Jis žiūrovus įtraukė į jaudinančią kelionę po žmogaus prigimties gelmes ir nuoširdžią karo amžiaus tragediją. Kažkur Lotynų Amerikoje, atokioje kalno viršūnėje, paaugliai kareiviai, žinomi slapyvardžiais Rembo, Smurfas, Vilkas, treniruojasi bei prižiūri belaisvę ir karvę. Jie priklauso keistai jėgai, kuri vadinama „Organizacija“. Po pasalos paaugliai turi slėptis džiunglėse. Kas atsitiks jiems ir misijai?

Lietuviško kino gerbėjai spalio 13 d. 17 val. galėjo išvysti naujosios kartos kino režisieriaus Vytauto Tinterio (kino meną studijavusio Taline ir Prahoje) biografinę dramą „Plastikinių rūmų žmonės“ (2018 m.). Londone, Paryžiuje, Prahoje, Taline ir Lisabonoje gyvenusį kūrėją labiausiai domina europiečio identiteto problemos, ypač vadinamoji 90-ųjų prarastoji karta, viena koja išvykusi į užsienį, kita – šaknimis įaugusi į Lietuvą. Savo pirmajame ilgametražiame filme režisierius pasakoja tragikomedijos bruožų nestokojančią konservatyvioje ir provincialioje Lietuvos visuomenės dalyje gyvenančių laisvos sielos Adomo ir jo merginos Marijos istoriją. Vaikinas sunkiai dirba fabrike tam, kad galėtų išpildyti savo svajonę. Tačiau to kaina – draugai, šeima ir namai. Gyvendamas plastikinių vertybių pasaulyje Adomas stengiasi rasti vidinę ramybę ir priimti tinkamą sprendimą.