Naujienos

2023 m. gegužės 12 d. Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejuje (Latvija) atidaryta tarptautinė Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“ Ji veiks iki liepos 20 d., po to keliaus į Akmenės krašto, Mažeikių ir Latvijos nacionalinį istorijos muziejus.

Dar visai neseniai (2022-09-06–2023-01-06) parodą galėjo išvysti Šiaulių istorijos muziejaus lankytojai. Tuomet parodos rengime dalyvavo 28 partneriai. Jelgavoje papildomai eksponuoti nauji eksponatai (apie 1 / 5) atvežti iš Tukumo muziejaus, Rundalės rūmų muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kt. Paroda skirta Jelgavos savivaldos 450 metų ir Lietuvos-Latvijos sienos 550 metų sukaktims.

Atidaryme dalyvavo Jelgavos miesto savivaldybės atstovai ir miestiečiai, besidomintys istorija, „Aušros“ muziejaus atstovai, svečiai iš Latvijos pilių ir dvarų asociacijos, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Latvijos nacionalinio archyvo Latvijos valstybės istorijos archyvo, LRT Plius laidos „Kelias“ komanda.

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės kunigaikščių, dvarininkų portretai, spaudai, medaliai, monetos, žemėlapiai, knygos, baldai, piešinių, herbų ir dokumentų kopijos.

Paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė 1561–1795 m.“ – Klaipėdos universiteto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Ernesto Vasiliausko ilgamečių tyrimų (nuo 2016 m.) ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus 2021–2023 m. vykdomo to paties pavadinimo projekto rezultatas. Paroda dvikalbė, parengta lietuvių ir latvių kalbomis.

Kilnojamos parodos tikslas – supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su Latvijos dar menkai žinomu XVI–XVIII a. istorijos laikotarpiu ir atvirkščiai – Latvijos muziejų lankytojus – su Lietuvos istorija. Pagrindinė idėja – pasitelkus eksponatus, archyvinę medžiagą, parodyti, kas sieja Lietuvą ir Latviją. Parodoje tai atskleidžiama per įvairias temas: politika ir kunigaikščiai, ekonomika, prekyba, sienos, vandens ir sausumos keliai, Kuršo dvarininkų šeimos (baronai Grothusai, Landsbergiai, Tyzenhauzai, Pliateriai ir kt.), kurios XVII–XVIII a. įsitvirtino Lietuvoje, ir jų valdytuose dvaruose (Daunoravoje, Vismantuose, Žeimelyje) įsikūrusi latvių diaspora, dvarininkų globotos ir Kuršo evangelikų liuteronų konsistorijai pavaldžios bažnyčios Lietuvoje, taip pat ir Žemaičių vyskupijos vyskupui pavaldžios katalikų bažnyčios Kurše.