Ekspozicijos

  • Titulinis
  • Ekspozicijos
  • „XX a. I p. knygynas“ ir „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. interjerai)“
Atgal

„XX a. I p. knygynas“ ir „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. interjerai)“

Poeto Jovaro name šiuo metu veikia dvi ekspozicijos: pirmame aukšte – „XX a. I p. knygynas", antrajame – „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. interjerai)".

Ekspozicijoje „XX a. I p. knygynas", interpretuojant tarpukario Šiaulių knygynų vaizdus, sukurta stilizuota Lietuvos tarpukario knygyno erdvė. Čia atkurtas tarpukario knygyno vaizdas ir atmosfera: šalia knygų, laikraščių ir žurnalų galima išvysti ir žibalinę lempą, ir muilą, ir religinės atributikos, ir statulėlių, ir rėmelių ir puikių rašalinių komplektų ir kitų daiktų. Nenustebkite, tokie buvo tarpukario knygynai. Juose buvo galima įsigyti ir būtiniausių buities prekių (žr. 1, 2 pav.).

Bet kurią eksponuojamą XX a. I pusės knygą, laikraštį ar žurnalą Jūs galėsite pavartyti ar paskaityti čia pat įsikūrusioje skaityklėlėje prie puikaus tarpukario Šiauliuose pagaminto stalo (žr. 3 pav.).

Antrajame namo aukšte, kuriame nuo 1946 m. gyveno Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880–1967), vienas populiariausių XX a. pradžios lietuvių poetų, lankytojai pamatys jo darbo kambarį ir svetainę. Jie buvo išsaugoti ne tik kaip konkretaus asmens, bet ir kaip tipiško XX a. 6–7 dešimt. miestiečio būsto interjero pavyzdžiai. Juose paliktas daugiaspalvis sienų dekoras, o kone visi baldai yra paties poeto nuosavybė, jo sūnaus Giedriaus Krikščiūno dovanota muziejui. Dauguma jų buvo konservuoti „Aušros" muziejaus Restauravimo centre.

Darbo kambaryje be neatsiejamų rašytojo atributų – masyvaus rašomojo stalo ir pilnos knygų spintos yra ir būties laikinumą menančios spintelė-vaistinėlė, ant lovos galo pakabintos lazda su kepure. Poetas, jį pažinojusiųjų atminimu, negalėjo pasigirti stipria sveikata (žr. 4– 6 pav.).

Svetainėje prie lango stovi būdingas stalelis vazoninei gėlei pastatyti, radijo imtuvas. Tikroviškumo įspūdį sustiprina ant stalo besipuikuojantis grafinas su padėklu, gitara ant sofos, tekstilės rankdarbiai. Buvusios koklių krosnies vietą žymi portatyvi žibalinė krosnelė, šildžiusi ir poeto gimtuosius namus Kalniškiuose (žr. 7 pav.).

Ši gyvenamosios erdvės rekonstrukcija persikelia į koridorių, kuriame esantys autentiški Kalniškių sodybos rakandai leidžia išvysti amžių sandūros gyvensenos fragmentą. Kituose kambariuose įrengta edukacijų klasė bei skaitmeninės spaudos stendai. Gausiai iliustruoti, jie apžvelgia du poeto gyvenimo etapus – iki 1940 m. ir po jų. Simboliškai juos sujungia skulptoriaus A. Toleikio „Poezijos mūza".

Šių ekspozicijų sukūrimas žymi naują Jovaro namo, kaip muziejaus padalinio, gyvavimo ir veiklos etapą.

Jovaro namo ekspozicijos koncepciją parengė darbo grupė, vadovaujama Irenos Nekrašienės: Vita Andrulienė, Gražina Narbutaite, Birutė Lukošiūtė, Biruta Girdenienė. Dizainerė Zita Šulcienė.