Ekspozicijos

Atgal

„Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“

2004 m. įrengta muziejaus archeologinė ekspozicija apima laikotarpį nuo pačių seniausių laikų – akmens amžiaus – iki XVII a. ir atspindi gyvenimą Šiauliuose ir Šiaulių krašte. Kuriant ekspoziciją panaudoti Šiaulių „Aušros" muziejaus saugyklose sukaupti archeologiniai eksponatai – nuo pirmosiose prieškarinėse muziejaus archeologinėse ekspedicijose surinktų daiktų iki pastarųjų metų archeologinių kasinėjimų radinių (žr. 1 pav.).

Kuo gi skiriasi naujoji ekspozicija nuo įprastinių muziejinių salių? Mes lankytojams suteikiame galimybę iš arti pažvelgti į gyvenimą, prabėgusį prieš šimtus ir tūkstančius metų. Greta įstiklintų vitrinų su archeologiniais radiniais (žr. 2 pav.) įrengtos atviros erdvės, kuriose demonstruojami rekonstruoti įvairių laikotarpių darbo procesai ir statiniai.

Lankytojai gali apžiūrėti, kaip atrodė ir kokiu principu veikė akmeninių kirvių gręžimo prietaisas – ekspozicijoje stovi jo natūralaus dydžio rekonstrukcija, pagaminta remiantis archeologų atliktais eksperimentais.

Didelė ekspozicijos erdvė skirta IV–VIII a. Lieporių I gyvenvietės (Šiauliai) geležies lydymo vietos, svarbios naujais atradimais, rekonstrukcijai (žr. 2 pav.). Čia stovi dvi molinės lydymo krosnelės, su karnomis susiūtas liepos žievės kibirėlis, yra „iškastas" neįprastos konstrukcijos šulinys. Pažvelgę į rąstinį šulinį, gilumoje išvysite savo atspindį vandenyje (žr. 3 pav.).

Pasinaudojus latvių archeologų surinktomis žiniomis, antroje salėje iš rąstų suręsta V–VIII a. troba. Viduje „gyvena" to laiko rūbais ir papuošalais pasipuošusi moteris, prie sienos stovi audimo staklės, ant lentynų sudėti moliniai puodai su lęšiais, pupomis, kanapėmis. Prie šiltais kailiais iškloto gulto sustatyti vyro ginklai – ietys, kalavijas, kovos peilis (žr. 4 pav.).

Ekspozicijoje atstatyta koklinė XVI a. vid. krosnis, kurios liekanos 2000 m. buvo iškastos Šiaulių miesto centre, dabartinio AB SEB banko vietoje. Kokliai pagaminti pagal iškastųjų pavyzdį, krosnies forma atkurta pagal Vilniuje rastą geriau išsilaikiusią to paties laikotarpio krosnį. Joje rusenanti ugnelė suteikia jaukumo šiam XVI a. kampeliui (žr. 5 pav.).

Stengdamiesi neatitrūkti nuo originalių archeologinių radinių, greta stovinčiose vitrinose eksponuojame vertingiausius laikotarpį ir pasirinktą temą atitinkančius radinius – titnaginius strėlių antgalius, akmeninius kaplius, žalvarines ir sidabrines seges, antkakles, apyrankes (žr. 6 pav.), geležinius kalavijus ir daugybę kitų eksponatų. Muziejaus pasididžiavimas – žalvarinė raudonu emaliu puošta geriamojo rago rankena, priklausiusi III–IV a. turtuoliui. Retas eksponatas ir raginė buožė – dvasinės ar pasaulietinės valdžios ženklas. Neįprastas eksponuojamo geležinio kirvio iš Lieporių kapinyno likimas: atliekant laboratorinius tyrimus, jis buvo perpjautas, nušlifuotas, tyrinėjamas per mikroskopą. Tyrimų rezultatai leido atkurti įmovinio kirvio gaminimo procesą.

Kad lankytojui nebūtų nuobodu, daiktus iliustruoja didelio formato piešiniai, vaizduojantys akmens ir geležies amžiaus gyvenimo epizodus (žr. 7 pav.).

Jei lankytojas iš archeologinės ekspozicijos išsineš naujų žinių ir truputį ryškesnį praėjusių tūkstantmečių vaizdą, jei jis pajus žalvarinio papuošalo ar lipdyto molinio puodo dvasią – mūsų tikslas bus pasiektas.

Ekspoziciją parengė Šiaulių „Aušros" muziejaus Archeologijos skyrius (Audronė Šapaitė, Virginija Ostašenkovienė, Birutė Salatkienė), dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, piešinių autorė Regina Tamašiūnaitė. Finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, parėmė Šiaulių miesto savivaldybė, VĮ Šiaulių miškų urėdija, UAB „Hermio keramika" ir daugelis kitų organizacijų ir asmenų.