Dr. Wang Zheng-Ting baigė Šanchajaus muzikos konservatoriją ir įgijo magistro laipsnį Monash universitete bei etnomuzikologijos daktaro laipsnį Melburno universitete (tyrimų laukas: Kinijos scenos menų istorija Australijoje). Šiuo metu jis koordinuoja kinų instrumentinės muzikos klasę Melburno universitete. Jis buvo pakviestas kaip kviestinis mokslininkas į Niujorko universitetą, kviestinis profesorius Siameno universitete Kinijoje, mokslinis bendradarbis Sičuano muzikos konservatorijoje Kinijoje, buvo Melburno tarptautinio festivalio ambasadorius. Jis surengė rečitalius JAV, Jugtinėje karalystėje, Svazilande, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Vienoje, Niujorko Linkolno centre, Melburno koncertų centre ir kt. Koncertavo su Venecijos kameriniu orkestru Italijoje, su Naujosios Zelandijos styginių kvartetu Velingtone, Christine Sullivan Šanchajaus tarptautiniame pavasario festivalyje. Jis vedė paskaitas Institut fur Volksmuidforschung und Ethnomusukologie, Vienoje; Liucernos taikomųjų mokslų ir menų universitete-muzikos mokykloje, Institut fur Musikwissenschaft Bern ir kt. Daug kartų davė interviu ir koncertavo ABC, SBS ir televizijos stotyse Australijoje, o pastaruoju metu televizijoje pasirodė Spicks ir Specks programoje.

Dr. Wang Zheng-Ting kūriniai: Melburno rečitalio centro užsakymu sukurtas „Coming Together“; Origami Jazz grupės užsakymu sukūrė dainą „Shanghai Night“; sukūrė muziką filmui „Between 8 and 9“ (kartu su kitais Australijos atlikėjais), „Chamber Made Opera“ užsakymu; sukūrė muziką „Marlin“ teatro kompanijos „Arena“ užsakymu; aranžavo ir kūrė muziką vaikų pasirodymui „Kinų zodiako lenktynės“ Melburno rečitalio centro užsakymu; Griffith universiteto užsakymu sukūrė muziką „Gold Rush“; sukūrė muziką „Jiu“ Fordo fondo Pekino biuro užsakymu; Amerikos kompozitorių forumo užsakymu sukūrė muziką „Heaven and Hell“.

Sheng:

Sheng yra iš nendrių pagaminti kinų burnos vargonėliai. Kinų legendoje sakoma, kad instrumentą sukūrė deivė Nuwa. Netrukus po pasaulio sukūrimo čia buvo upių, kalnų ir medžių, taip pat vabzdžių, žuvų, paukščių ir gyvūnų, bet nebuvo žmonių. Nuwa jautėsi labai vieniša, nes nebuvo būtybių, kurios būtų pakankamai protingos, kad galėtų bendrauti. Ji bandė sukurti tai, kas būtų tokio paties intelekto, kaip ir ji. Kol ji nuolat stūmė rotango lazdą į purvą ir iš jo, įvyko stebuklas; purvas pradėjo judėti ir kalbėti. Tada ji naudojo purvą, kad pagamintų kažką, kas turėtų galvą, rankas ir kojas. Tokiu būdu atsirado žmogus. Siekdama veistis, ji sukūrė ir patinus, ir pateles. Jų palikuonys buvo labai gražūs, o tai nudžiugino Nuvą.

Šių vaikų laimei ji išrado instrumentą, vadinamą shenghuang, šiandieninių Kinijos burnos vargonėlių protėviu. Vaikai šokdami ir dainuodami grojo shenghuang, ir tai praturtino jų gyvenimą. Nors tai yra kinų pasaka, istorija rodo, kad šengas Kinijoje turi ilgą istoriją. Senovės orakulo kaulo užrašai Yin dinastijoje (apie XV a. pr. Kr.) jau dokumentavo kinų burnos vargonėlius yu ir he, kurie buvo identiški sheng.

Šiuolaikinis Sheng susideda iš kandiklio, nendrinių vamzdelių ir vožtuvų. Vamzdelių yra įvairaus ilgio ir skaičiaus (nuo 17 iki 37), ir paprastai vienu vamzdeliu išgaunamas vienas garsas. Instrumentu galima išgauti daugiau nei vieną garsą tuo pačiu metu metu.