Naujienos

Renginys skirtas Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologės dr. Birutės Salatkienės (1951–2018) atminimui, minint 70-ąsiais jos gimimo metines.

Dr. B. Salatkienės svarbiausi ir ne vieną dešimtmetį tyrinėti objektai - Lieporių (Šiaulių m.) archeologinis kompleksas (kapinynas ir gyvenvietė) bei Kurtuvėnų dvaro sodyba. Šių tyrimų reikšmę Šiaurės Lietuvos proistorės (Lieporių kapinynas) ir viduramžių bei naujųjų laikų istorijos (Kurtuvėnų dvaras) kontekste savo pranešimuose įvertins mokslininkai archeologai.

Programoje :
Prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė, Virginija Ostašenkovienė
„Lieporių kapinynas – IV–VIII a. žemaičių bendruomenės gyvensenos atspindys“

Doc. dr. Gintautas Zabiela
„Kurtuvėnų dvarvietės tyrimai Lietuvos dvarų pažinimo kontekste“

Kilusi iš Stebuliškių kaimo (Marijampolės raj.) ūkininkų šeimos, baigusi Liudvinavo vidurinę mokyklą, B. Salatkienė pasirinko istorijos studijas Vilniaus universitete. Nuo pirmojo kurso kiekvienais studijų metais ji dirbo archeologinėse ekspedicijose, vadovaujant archeologams V. Daugudžiui, P. Kulikauskui, R. Rimantienei ir kt. Baigusi studijas, su paskyrimu atvyko į Šiaulių „Aušros“ muziejų. 1974–1989 m. dirbo Istorijos skyriaus vedėja. B. Salatkienės iniciatyva 1989 m. muziejuje įkurtas Archeologijos skyrius, kuriam ji vadovavo iki 1998 m, vėliau dirbo muziejininke-specialiste. B. Salatkienė aktyviai dalyvavo rengiant „Aušros“ muziejaus ekspozicijas, parodas, leidinius, buvo viena iš edukacinės veiklos muziejuje iniciatorių. B. Salatkienė buvo LR Kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos narė, viena iš Lietuvos muziejininkų draugijos – šiandieninės Lietuvos muziejų asociacijos pirmtakės – organizatorių, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos, ICOM narė. 1997 m. buvo išrinkta Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos vadove, rengė metines Lietuvos muziejininkų konferencijas, redagavo leidinį „Lietuvos muziejų rinkiniai“. B. Salatkienė buvo aktyvi Šiaulių kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo dalyvė: buvo Šiaulių kultūros tarybos, įvairių komisijų prie miesto savivaldybės narė, noriai dalyvaudavo daugelio institucijų organizuotuose renginiuosebei projektuose. 1998 m. apdovanota LR kultūros ministerijos premija už muziejininkystės darbus, 2007 m. tapo Pelikso Bugailiškio premijos laureate. 

1998 m., jau nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais, kada vyko esminiai istorijos mokslo permąstymai, kada buvo siekiama Šiauliuose įkurti universitetą, B. Salatkienė aktyviai įsiliejo į šios aukštosios mokyklos akademinę bendruomenę, dalyvavo kuriant Šiaurės Lietuvos istorijos tyrimų centrą, ŠU Istorijos katedrą, jos kuruojamas bakalauro ir magistro programas. Nuo 1982 m. B. Salatkienė savarankiškai tyrinėjo geležies amžiaus archeologinius paminklus. 2007 m. Klaipėdos universitete eksternu apgynė daktaro disertaciją „Geležies metalurgija Lietuvoje iki XIII amžiaus. Archeologijos duomenys“. 2009 m. ji išleido monografiją „Geležies metalurgija Lietuvoje“. B. Salatkienės moksliniai interesai apėmė geležies amžiaus materialinę kultūrą, eksperimentinę archeologiją, muziejininkystę ir muzeologiją. Ji parašė daugiau nei 150 mokslo, mokslo populiarinimo, informacinių straipsnių. Nuo 1990 m. tyrinėjo Lieporių archeologinį kompleksą, 1995–2013 m. – Kurtuvėnų dvaro sodybą, kuri  dr. B. Salatkienės dėka tapo viena labiausiai archeologiškai ištyrinėtų dvarviečių Lietuvoje, o profesionalus jos požiūris prisidėjo prie dvaro sodybos atkūrimo ir pritaikymo. Archeologinių tyrinėjimų ataskaitas publikavo leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Archaeologia Baltica“. Nuo 2013 m. dr. B. Salatkienė buvo aktyvi istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ redakcinės kolegijos narė, produktyvi žurnalo autorė. Jos publikacijos spaudoje, paskaitos studentams ir plačiajai visuomenei visada susilaukdavo didelio susidomėjimo.

Svarbi dr. B. Salatkienės interesų sritis buvo eksperimentinė archeologija. Ji aktyviai įsijungė į 2002 m. įregistruoto eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ veiklą, apkeliavo Lietuvos ir užsienio šalių eksperimentinės archeologijos festivalius, demonstruodama kibirėlių iš liepos žievės rekonstrukcijos procesą, tokiu būdu skleisdama žinią apie Lietuvos proistorę ir aktyviai formuodama muziejų edukacinių programų mokslinį-eksperimentinį pagrindą.

Renginyje galima dalyvauti ir be Galimybių paso. Būtina laikytis kitų nustatytų saugumo reikalavimų.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus, rėmėjos – Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.