2020 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus Lietuvos kultūros tarybos programos „Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas“ konkursui pateikė projektą „Šiauliečio dailininko Mindaugo Lukošaičio piešinių ciklo „Rezistencija III“ įsigijimas.“ Projektas buvo dalinai finansuotas: įsigyta 80 muziejinių vertybių.
Šiaulietinis Mindaugas Lukošaitis – universalus savo kartos menininkas, kurio vizitine kortele yra tapę piešinių grafitu ciklai. Dailininkas daugiausia naudoja klasikinius, akademinius piešimo metodus, tačiau akademiškumas jo piešiniuose yra sąlyginis, jis kuria savo realizmą.
Įsigytos ciklo „Rezistencija III“ vertybės turi išskirtinę svarbą Lietuvos kultūros istorijai, jos savitai kalba apie šaliai svarbius istorinius įvykius, perkeldamas juos į naują kontekstą, meno diskursą, šiuolaikinio meno kalba aktualizuoja istoriją ir priartina dabartinį žiūrovą prie praeities temų, skatina atrasti dialogą tarp praeities ir dabarties.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis apie piešinių ciklą „Rezistencija III“: „Tai subjektyviai įsivaizduota ir išgyventa istorija, tačiau emocinis jos krūvis toks įtikinamas, kad atrodo, jog menininkas ir buvo tikriausias tragiško tautos likimo liudininkas. Tai susiję su unikaliu menininko kūrybos metodu. M. Lukošaičiui piešinys yra priemonė pasakoti išgyvenamas istorijas, įsivaizduojamo pasaulio perteikimas piešinio linija. Dėmesys sutelktas į pasakojimą, o ne savitikslį piešinio galimybių demonstravimą. Todėl jo piešimo samprata netelpa į formalius, tradicinei Lietuvos grafikai būdingus susvetimėjusių žaidimų rėmus.
M. Lukošaičio piešinys labiau vaikiškas ir primityvus, brutalus ir fiziškas, realistinis ir sapniškas vienu metu. Šio menininko piešinio linijos lūžta kartu su juodoje naktyje dūžtančiais pamiškės trobos stiklais, gęsta kartu su stingstančiu pamesto lavono kūnu, viepiasi vandenžmogio dantų smaigaliais. Tai vienu metu save drąsinantis ir savo atverčių bijantis piešimas. Pavojinga ir gundanti jaudulio ir saviafektacijos zona. Iš jos menininko perteikiamų istorijų akibrokštai, netikėti siužetų įtrūkiai ir netikėtumai, pasakojimų neužbaigtumas, pabrėžtinas „bestilistiškumas“ ir (nekro)realistinis primityvumas. Todėl šiuose piešiniuose taip keistai susibėga vaikiško piešimo įgūdžiai ir socialistinis realizmas, reklaminė ir vadovėlinė iliustracija, neorealistinio kino filmo įtampa ir ankstyvojo komikso kadras.
Šie persikloję kultūriniai ir meniniai kodai suteikia Mindaugo Lukošaičio piešiniams nesenkantį prasmių sruvenimą, suteikia konkrečiai pasipriešinimo istorijai universalumo bruožą. Tačiau aštriai tikslus grafito smaigalio pėdsakas popieriuje vėl sugražina mūsų pojūčius į fiziškai patiriamo skausmo zoną. Todėl šio menininko ciklas „rezistencija“ visų pirma, apie žmogiškos empatijos (ne)galimybę.“
Mindaugas Lukošaitis gimė 1980 m. Šiauliuose, šiuo metu čia ir gyvena. Baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, jis 1999–2003 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje Skulptūros katedroje. 2000–2002 m. dalyvavo parodose su grupės „Blizgė“ bendrais projektais, kartu su menininkais Žilvinu Landzbergu ir Roku Petruškevičiumi. Nuo 2003 metų M. Lukošaitis dalyvauja tarptautinėse parodose: Slovėnijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Rusijoje, Brazilijoje ir kt. 2005 m. „IBID Projektai“ Vilniuje surengė autoriaus asmeninę parodą. 2004 m. M. Lukošaitis atstovavo Lietuvai San Paulo bienalėje Brazilijoje, kur pristatė piešinių seriją „Pasipriešinimas I“, skirtą pokario rezistencijai Lietuvoje ir partizanų kovoms atminti, paroda sulaukė didelio pasisekimo.
„Aušros“ muziejaus 2017 m. įsigytas M. Lukošaičio piešinių ciklas „Žydai. Mano istorija II“ (2014) yra eksponuojamas Valstybės pažinimo centre. Rengiamoje Venclauskių namų ekspozicijoje dailininkas ant sienų kuria žydų tautos tragedijai skirtą meninę ekspoziciją „Žydai – mano istorija“.
Šiais metais įsigyti kūriniai Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) dėka taps prieinami plačiajai visuomenei.