Naujienos

2019 m. rugsėjo 4–6 d. vieninteliame Lietuvoje specializuotame fotografijos meno ir technikos muziejuje – Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) – susirinko gausus būrys fotografijos tyrėjų, muziejininkų, archyvarų, restauratorių bei senųjų fotografijos technikų praktikų iš Lietuvos ir užsienio. Siekiant sutelkti atminties institucijų pajėgas sprendžiant opiausias fotografijos paveldo saugojimo problemas, skatinti dalykinį dialogą, apsikeitimą patirtimi ir gerosios praktikos sprendimais tarp įvairių sričių specialistų, čia pirmą kartą vyko Tarptautinis senųjų fotografijos technologijų simpoziumas.

Tris dienas vykusio simpoziumo programą sudarė teoriniai pranešimai bei praktinės dirbtuvės, kurių metu specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Italijos, Lenkijos ir Suomijos apžvelgė senųjų fotografinių procesų reiškinį muziejų, kitų atminties institucijų bei asmeniniuose rinkiniuose: pristatys kolekcijas, eksponatus, jų išsaugojimo problematiką. Muziejų edukatoriai aptarė senųjų fotografinių procesų aktualumą šiandien: procesų interpretaciją ir pritaikymą kūryboje, kultūros edukacijoje. Kūrybinių dirbtuvių metu senųjų fotografijos technologijų meistrai supažindino su senųjų fotografinių procesų istorija ir demonstravo juos praktiškai.
Tarptautinio senųjų fotografijos technologijų simpoziumo renginiai prasidėjo rugsėjo 4 d., trečiadienį, konferencija, kuri vyko Fotografijos muziejaus Galerijoje. Konferencijos programa buvo padalinta į keturias dalis. Pirmojoje dalyje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus vadovė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė-Balzienė, Suomijos fotografijos muziejaus konservatorė Laura Sallas ir Rygos istorijos ir laivininkystės muziejaus Fotografijos kolekcijos kuratorė Lauma Lanceniece pristatė jų atstovaujamuose muziejuose saugomus išskirtinius rinkinius. Antroji konferencijos dalis buvo skirta platesniems praktinių senosios fotografijos tyrimų pristatymams – pranešimus skaitė VšĮ „Atvirųjų fotografijos dirbtuvių“ įkūrėjas fotografas Gintas Kavoliūnas bei svečias iš Lenkijos – alternatyvių fotografijos priemonių mokymo centro įkūrėjas fotografas Radosław Brzozowski. Po pertraukos klausytojai susipažino su Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro ir Lietuvos dailės muziejaus specialisčių Žydrės Petrauskaitės, Vilmos Šileikienės, Eglės Piščikaitės bei Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vadovės Vitos Andrulienės istorinių fotografijų rinkinių tyrimų ir konservavimo praktika. Paskutinėje konferencijos dalyje Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų muziejaus edukatorė Daiva Banikonienė kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinės dailės galerijos edukatoriumi Povilu Šnaru aptarė senųjų fotografijos procesų interpretaciją, pritaikymą kūryboje ir kultūros edukacijoje.
Pirmąją renginio dieną užbaigė 2009 m. pradėto ir iki šiol besitęsiančio konceptualus fotografijos projekto – Gintauto Trimako ir Vytauto Razmos fotodialogo „DUBLIAI“ – pristatymas. Išskirtinis projektas pilna apimtimi Lietuvoje eksponuojamas pirmą kartą. Parodos atidarymas vyko 18 val. Fotografijos muziejaus Galerijoje.
Rugsėjo 5 d., ketvirtadienį, Fotografijos muziejaus Galerijoje šešių valandų teorinį seminarą apie XIX ir XX a. fotografijos medžiagas vedė Turino universiteto profesorė, privataus senųjų fotografijų restauravimo ir konservavimo centro Romoje įkūrėja dr. Sandra Maria Petrillo.
Viešnia iš Italijos simpoziumo dalyvius supažindino su pagrindiniais istoriniais fotografijos, ankstyvaisiais tiesioginiais pozityviniais, fotografijos spaudos procesais bei įvairiomis negatyvų gamybos technikomis. Kiekvienos fotografijos skiriamosios savybės buvo analizuojamos pristatant ir dažniausiai pasitaikančias šių fotografijų išsaugojimo problemas. Specialistė supažindino su konservavimo gairėmis. Seminarą sudarė istorinė bei teorinė fotografijos technologijų apžvalga, papildyta originaliais pavyzdžiais iš „SMP Photo Conservation“ studijos (Italija) bei Fotografijos muziejaus archyvų. Seminaro metu įgytas žinias dalyviai kartu su dr. S. M. Petrillo išbandė kitą dieną (rugsėjo 6 d.) vykusiose praktinėse senosios fotografijos technikų atpažinimo dirbtuvėse.
Ketvirtadienio pavakarę simpoziumo dalyviai susirinko Fotografijos muziejaus edukacijos centre, kur kartu su muziejaus fotografu Edvardu Tamošiūnu išbandė bromoilio techniką. Kūrybinių dirbtuvių metu laboratorijoje dalyviai procesą atkūrė nuosekliai – ant tradicinio nespalvoto fotopopieriaus atspausdintą nuotrauką merkė į skystį, kuris išbalins joje užfiksuotą vaizdą ir suformuos reljefą. Tada teptuku ant susidariusio reljefo teps litografijoje naudojamus dažus. Dažais padengtą klišę uždėję ant balto popieriaus lapo ir suspaudę voliniu presu, gavo interpretuotą bromoilio techniką.
Paskutinę simpoziumo dieną (rugsėjo 6 d., penktadienį), be anksčiau minėtų praktinių senųjų fotografijos technikų atpažinimo dirbtuvių, su dr. S. M. Petrillo Fotografijos muziejaus edukacijos centre atgimė vienas iš pirmųjų baltymo ir sidabro chlorido pagrindo fotografijos spaudos procesų – albuminas. Dirbtuves vedė „Trójmiejska Szkoła Fotografii“ direktorius ir dėstytojas, Lenkijos fotomenininkų sąjungos narys, fotografas Radoslaw Brzozowski.
Pasibaigus simpoziumui, dirbtuvių metu sukurtus senųjų fotografijos procesų pavyzdžius buvo galima apžiūrėti muziejaus edukacijos centre.
Plačioji visuomenė taip pat galėjo susipažinti su kitokia fotografija ir apsilankyti fotoaparato pirmtakės – cameros obscuros viduje. Rugsėjo 6 d. 13–18 val. prie Fotografijos muziejaus veikė ekspozicija „Kviečiame užeiti į... fotoaparatą“. VšĮ  „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“ steigėjas ir puoselėtojas G. Kavoliūnas į Šiaulius atvežė 2014 m. Vilniuje sukonstruotą didžiausią Lietuvoje 163x137x149 cm dydžio mobilų fotoaparatą, įrengtą automobilio priekaboje. Prieš keletą metų Fotografijos muziejuje vykusioje „Tyrėjų naktyje“ šiauliečiai buvo fotografuojami šiuo aparatu, tad buvo galima išvysti tuo metu padarytą net metro ilgio fotografiją.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejus

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė

Fot. E. Tamošiūnas, V. Pociūtė, Ž. Ruškys