Dingęs sinagogų pasaulis
Paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių
Iki mūsų dienų išliko tik pavieniai žydų kultūros paveldo objektai. Iš jų bene svarbiausi yra sakraliniai pastatai – sinagogos. Lietuvos žydų bendruomenės egzistencijai, identitetui jos buvo būtinos. Litvakų religinės tradicijos buvo ypač gilios. Sinagogose skleidėsi šios tautinės bendruomenės savitumas. Tad kiekviename mieste ar miestelyje, kuriame gyveno litvakai, turėjo stovėti bent viena sinagoga. Šie sakraliniai pastatai jiems buvo ne tik maldos namai, bet ir studijų, bendruomenės susirinkimų vieta.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikė 500–600 sinagogų. Dabar jų belikę apie 90. Šiandien tik ikonografiniai šaltiniai perteikia buvusio Lietuvos žydų gyvenimo fragmentus, atskleidžia įdomų ir savitą, deja, skaudžiuose laiko vingiuose dingusį sinagogų pasaulį.
„Aušros" muziejus gali didžiuotis tuo, kad rinkiniuose turi ypač vertingos judaikos ikonografijos. Tai dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai, Stasio Ivanausko, Chackelio Lemcheno, Zigfrido Berelsono, Stasio Vaitkaus, Jono Dvariškio, Vlado Šaulio, Česlovo Liutiko, Pelikso Bugailiškio ir Maušos Fligelio fotografijos. Šie žmonės XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiuose per etnografines ekspedicijas po įvairias Lietuvos vietoves rinko eksponatus, fiksavo žydų paveldą, gyvenimo būdą. Įvairialypiame kūrybiniame Gerardo Bagdonavičiaus palikime išsiskiria ypač vertingi piešiniai, akvarelės, grafikos darbai, kuriuose užfiksuota tarpukario sinagogų architektūra. Unikalūs yra dailininko piešti charakteringi tarpukario Lietuvos žydų portretai. Jie tarsi prikelia iš užmaršties ano meto sinagogų lankytojus.
Sinagogos ir jų ikonografija yra neatskiriama Lietuvos kultūros paveldo dalis bei ypatingai svarbūs šaltiniai žydų istorijai, kultūrai, architektūrai, paveldui tyrinėti.
