Anuomet Šiauliuose...
Paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių
Apie įvairialypį Šiaulių miesto gyvenimą, sparčiai kintantį urbanistinį jo vaizdą šiandien geriausiai pasakoja išlikusios fotografijos ir atvirukai. Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose yra sukaupta gausios ikonografinės medžiagos, leidžiančios po fragmentą atkurti miesto istoriją. Parodoje „Anuomet Šiauliuose...“ pristatomi tiek tarpukario, tiek ir sovietmečio pradžios Šiauliai.
Šiaulių miesto istorijoje gana ryškiai išsiskiria tarpukaris. Drąsiai galima teigti, kad šiuo laikotarpiu prasidėjo naujas miesto raidos etapas. Dėl susiklosčiusios politinės situacijos provincialūs Šiauliai tapo svarbiu politiniu, ekonominiu ir kultūriniu Šiaurės Lietuvos centru. Mieste buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odų, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto ir 35 % saldainių produkcijos.
Muziejuje saugomų eksponatų skaitmeninėse kopijose galima išvysti nelabai tolimą, bet jau neatpažįstamą praeitį. 1915 m. fotografijoje užfiksuotas duonos pardavėjas Rinkos aikštėje (dabar – Prisikėlimo aikštė), 1920 m. – sugriauti Šiauliai. Kopijose galima matyti, kaip XX a. 2–5 deš. keitėsi pagrindinės miesto gatvės, kokius pokyčius patyrė miesto simbolis – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (dabar – Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra).
Parodoje didžiausias dėmesys skiriamas Šiaulių centrui, kuriame virė pagrindinis gyvenimas. Centre vyravo mūriniai 2–3 aukštų namai: visuomeniniai pastatai, administracinės įstaigos, gražūs gyvenamieji namai. Centrinės gatvės buvo išgrįstos netašytais akmenimis, apšviestos Bačiūnų, vėliau Rėkyvos elektrinėje gaminama elektra. Jau 1925 m. pradėti projektuoti vandentiekis ir kanalizacija, o nuo 1935 m. – pirmieji jų įvedimo darbai. Centrinė aikštė – miesto širdis, esanti prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, ilgai buvo tvarkoma. Parodoje kaip tik galima išvysti 1935 m. turgaus aikštės (dabar – Prisikėlimo aikštė) vaizdą. 1937 m., nugriovus cerkvę ir 1938 m. iškėlus turgavietę, buvo įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.
Jau po Pirmojo pasaulinio karo miesto gatvėse pasirodė pirmieji automobiliai, tačiau vis dar vyravo arklių transportas, tai liudija ir fotografija iš muziejaus rinkinių, kurioje užfiksuoti Bažnyčios gatve (dabar – Vasario 16-osios g.) arklių traukiami vežimai. 4 deš. pab. Šiauliuose pradėjo kursuoti miesto autobusai. Šiauliečiai galėjo bendrauti naudodamiesi ne tik paštu, telegrafu, bet ir telefonu. Parodoje eksponuojama 1932 m. fotografija, kurioje matosi pašto, telegrafo ir telefono įstaigos pastatas Tilžės gatvėje.
Antrojo pasaulinio karo metais miestas labai nukentėjo, didžioji dalis pastatų buvo subombarduota ar sudegė. Sovietmečiu suniokoti pastatai atstatyti arba rekonstruoti išlaikant moderno architektūros elementus ir pritaikyti pasikeitusiems poreikiams. Sugriautų pastatų vietoje pastatyti „stalininio“ periodo gyvenamieji namai. Parodoje eksponuojamuose sovietmečio vaizduose galima išvysti 1945 m. Šiaulių dramos teatro atstatymo darbus, kuriuos sekmadieninėje talkoje atlieka mėsos kombinato darbuotojai. 1946 m. fotografijose – iliuminuotas „Romuvos“ kino teatras Dariaus ir Girėno gatvėje (dabar – Vasario 16-osios g.), „Titnago“ spaustuvė. Eksponuojama ir 1949 m. šventinė Gegužės 1-osios eisena Šiauliuose.
Paroda „Anuomet Šiauliuose...“ – tai trumpa vaizdinė XX a. 2–5 deš. Šiaulių miesto istorijos apžvalga, nukreipta į urbanistinio peizažo ir žmogaus santykio su juo pokyčius. Jie ir šiandien atsispindi besikeičiančiuose senuosiuose Šiaulių pastatuose. Simboliška, jog viename iš tokių pastatų pristatoma ir ši „Aušros“ muziejaus paroda.
