Renginių kalendorius

  Rugsėjis 2017  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 

2017 m. birželio 21 d. Chaimo Frenkelio viloje pristatyta Švedijos instituto paroda RAOUL WALLENBERG: AŠ NETURIU KITO PASIRINKIMO. Atidaryme dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje J. E. Maria Christina Lundqvist, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas, Šiaulių „Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza. Paroda viloje veiks iki rugpjūčio 15 d.

Parodos organizatoriai – Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas, partneriai -– Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių „Aušros" muziejus.

Švedijos institutas Lietuvoje pradeda eksponuoti parodą Raoul Wallenberg: Aš neturiu kito pasirinkimo. Parodos startas Šiauliuose pasirinktas atsižvelgus į tai, kad viena iš „Aušros" muziejaus veiklos krypčių – žydų kultūrinio ir istorinio paveldo puoselėjimas žydų kultūros paveldo objekte – Chaimo Frenkelio viloje.

Raulis Valenbergas – (1912-08-04–?) – švedų diplomatas, vadinamas Švedijos Šindleriu, II Pasaulinio karo metais nuo mirties išgelbėjęs tūkstančius Vengrijos žydų. Pasaulio tautų teisuolis. Studijavo Mičigano universitete architektūrą, 1936 m. išvyko mokytis verslo į Haifą (tuometę Palestiną). Gyvendamas ten greitai pajuto nacistų grėsmę Europos žydams. 1939 m. grįžo į Švediją ir tapo vieno Vengrijos žydo verslo partneriu. Trisdešimt vienerių metų R. Valenbergas buvo įtrauktas į amerikiečių planą užkirsti kelią žydų naikinimui. Keliaudamas kaip Švedijos diplomatas, remiamas amerikiečių, R. Valenbergas atvyko į Budapeštą. Jo užduotis buvo išgelbėti kiek galima daugiau pasmerktųjų mirti žydų. Tuo tikslu jis pradėjo išdavinėti žydams „apsauginius pasus". Tokį pasą turintis asmuo galėjo repatrijuoti į neutralią Švediją, jį globojo Švedijos karališkoji diplomatinė misija Budapešte. R. Valenbergas taip pat priglausdavo žydus Švedijos išpirktuose bei šios šalies teritorija paskelbtuose pastatuose, o netrukus sukūrė organizaciją, į kurią įėjo 335 paprasti žmonės ir 40 gydytojų. Organizacija įsteigė ir prižiūrėjo dvi ligonines, vargšų valgyklas ir vaikų lopšelius. Karo pabaigoje gyvų liko apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo R. Valenbergas. 1945 m. sausio mėn. R. Valenbergas buvo suimtas sovietų slaptosios milicijos NKVD. Jam pradingus, jo likimas tapo viena opiausių problemų tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos. R. Valebergas tapo pirmąja Šaltojo karo auka. 1947 m. rugpjūtį Švedijos ambasadoriui Maskvoje buvo pranešta, kad R. Valenbergo Sovietų Sąjungoje nėra. Budapešte buvo siekiama, kad R. Valenbergui būtų pastatytas paminklas už nuopelnus gelbėjant žmones. Prie siūlymų suteikti jam Nobelio taikos premiją prisidėjo ir pats Albertas Einšteinas.

1956 m. Sovietų Sąjunga prisipažino, kad, pasibaigus karui, R. Valenbergas iš tiesų buvo kalinamas jos kalėjimuose, tačiau neva jis mirė nuo širdies smūgio dar 1947 m. Šios žinios nebuvo įtikinamos. 1980 m. Tomas Lantosas, vengrų žydas, išsigelbėjęs nuo nacių persekiojimo R. Valenbergo pastangų dėka, buvo išrinktas į JAV Atstovų rūmus ir pasiūlė Kongrese suteikti R. Valenbergui JAV garbės piliečio vardą. Iki jo šiuo garbingu titulu buvo pagerbtas tik Vinstonas Čerčilis. 1987 m. Budapešte holokausto didvyriui buvo atidengtas memorialas. Tik prieš metus, 2016 m. birželį, Švedijos diplomatas R. Valenbergas, išgelbėjęs dešimtis tūkstančių žydų nuo nacių vykdyto Holokausto, savo tėvynėje buvo paskelbtas mirusiu.

Švedijos ambasada, norėdama skleisti žinią apie Pasaulio tautų teisuolį R. Valenbergą, parengė parodą ir eksponuos ją ir Lietuvoje. Kartu bus demonstruojami filmai apie R. Valenbergą: Good Evening Mr. Wallenberg / Labas vakaras, misteri Valenbergai (1990, drama) ir Raoul Wallenberg's War / Raulio Valenbergo karas (2013, dokumentinis).

Fot. E. Tamošiūnas. Daugiau akimirkų iš parodos atidarymo – Šiaulių „Aušros“ muziejaus facebook puslapyje.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė tel. 8 41 52 43 98, el. p. pavaduotoja@ausrosmuziejus.lt

« Atgal