Renginių kalendorius

  Gruodis 2016  
P A T K Pn Š S
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Žolinė pagal Kristijoną Donelaitį

2014 m. rugpjūčio 15 d. Šiaulių „Aušros" muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) buvo švenčiama Žolinė pagal Kristijono Donelaičio poemos „Metai" III dalį „Rudenio gėrybės". Prisimenant senąsias tautos tradicijas, visi dalyvavo šventinėse Žolinės apeigose, ragavo naujo derliaus duonos, septynių žolelių arbatos. Vyko edukaciniai užsiėmimai, lankytojai galėjo pajodinėti poniais, smagiai šokti ir dainuoti drauge su folkloro ansambliais „Gerviki" (vad. Jovita Lubienė) ir „Salduvė" (vad. Violeta ir Darius Dakniai).

Žolinės šventė – jau trečiasis „Auštos" muziejaus vykdomo projekto „Nuo pavasario linksmybių iki žiemos rūpesčių", skirto K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, renginys šiemet. Lankytojų laukė K. Donelaičio laikus ir to meto tradicijas menantys ritualai: naujų žolynų šventinimas, senųjų deginimas, naujo derliaus duonos ragavimas ir pan. Šventėje veikė Žolynų turgelis su K. Donelaičio aprašytomis rudens gėrybėmis.

Sakoma, jei bus graži Žolinė, bus gražus ir ruduo. Žaliūkių malūnininko sodyboje švenčiama Žolinė – gražiausia ir turtingiausia vasaros šventė, simbolizuojanti naujo derliaus gausą. Nuo seniausių laikų tuo metu pradėdavo nuimti naują derlių, baigdavosi rugiapjūtė, o po pabaigtuvių pabūti drauge susirinkdavo visa giminė. Tikėta, kad tada visus kitus metus gyvens sočiai, laimingai ir santarvėje. Ši šventė – padėka už visas vasaros gėrybes, derliaus paaukojimas, kartu ir atsisveikinimas su želmenimis bei gėlėmis.

Visoje Lietuvoje dar gyvas paprotys per Žolinę neštis puokštę lauko ar darželio gėlių ir žolynų į bažnyčią pašventinti. Senoliai prisimena, kad nešdavo šventinti naujo derliaus simbolius: rugius, kviečius, avižas, miežius, linus, darželio ar laukų gėles, kai kur ir sodo ar daržo gėrybes: obuolius, morkas, burokus, kopūstus ir pan. Šioje Žolinės šventėje buvo galima sužinoti, kokie šios tradicijos panašumai ir skirtumai įvairiuose Lietuvos regionuose.

Pašventinta žolynų puokštė saugo namus nuo nelaimių, piktųjų dvasių, ligos ar gaisro, jais smilkomi namai prieš audrą ar sunegalavus gyvuliui, sveikatai stiprinti užplikoma ir geriama žolinės puokštėje surinktų žolelių arbata. Pašventintų žolių išmesti negalima. Jei gydančios arbatos neprireikė ir žolelės liko, jas reikia ne išmesti, o sudeginti, tuomet namus aplenks nelaimės.

Susirinkusieji į šventę prie Žaliūkių vėjo malūno galėjo smagiai ir turiningai praleisti laiką, prisiminti Žolinės tradicijas, pabūti su giminaičiais, draugais, senais ir naujais pažįstamais, aplankyti žolynų turgelį, paragauti kvapnios septynių žolelių arbatos ir šviežios naujojo derliaus ruginės duonos, dalyvauti įdomiuose edukaciniuose užsiėmimuose, pajodinėti poniais ir išmėginti kitas pramogas.

Tęsiant rudens sambarių tradicijas, vyko liaudiškos linksmybės, primenančios aprašytas poemoje „Metai": „Lauras, su pirštu dambrelį skambino pūsdams, o Jokūbs, strūnas įtempdams čirškino smuiką." Žaliūkių malūnininko sodyboje pasimėgauti liaudiška muzika, dainomis, šokiais susirinkusieji galėjo drauge su folkloro ansambliais „Gerviki" (vad. Jovita Lubienė) ir „Salduvė" (vad. Violeta ir Darius Dakniai).

Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais per Žolinę Šiaulių universiteto Botanikos sode (Paitaičių g. 4, Šiauliai) veikia parodos iš Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkinių. Šiais metais lankytojams pristatyta paroda „Rankšluosčiai ir rankšluostinės".

 

Informaciją apie renginį teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė, tel. (8 41) 21 11 98.

« Atgal