Renginių kalendorius

  Gruodis 2017  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniai papildyti naujais eksponatais

2017 m. Šiaulių „Aušros" muziejus dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos programos „Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas" projektų konkursuose pateikdamas projektus: „Muziejinių vertybių įsigijimas" ir „Lietuvos menininkų šiuolaikinio vizualaus meno darbų, sukurtų po 1990 metų įsigijimas". Gavus dalinį finansavimą, atitinkamai buvo įsigyti 817 ir 103 eksponatai, kurių kaina 30 300 Eur.

Muziejaus rinkinius papildė neįkainojama vertybė – XVII a. olandų istoriko Adolpho Brachelijaus konvoliutas (Adolfus Brachelius. Historia nostri rerum bello et pace per Europam, atq in Germania maxime gestarum ab anno 1618 vsq ad annu 1653 ex optimis et probatissimis huius saeculi scriptoribus, per seriem annorum ordine distributa / Historiarvm nostri temporis), kuriame įrištos dvi knygos apie XVII a. Europos istoriją (minima ir Lietuva). Leidinyje yra Europos valdovų ir Lenkijos karalių, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vladislovo IV, Jono Kazimiero, kunigaikščio Kristupo Radvilos portretai. Šis leidinys praturtino ypač vertingą senųjų leidinių kolekciją, kurioje saugoma 150 knygų, išleistų iki 1861 metų. A. Brachelius knygos saugomos kai kuriose Europos ir pasaulio bibliotekose. Lietuvoje šio leidinio, pagal mūsų turimą informaciją, nėra.

Įsigyti trys albumai ir pavienės istorinės fotografijos. Pirmasis albumas su 270 fotografijų (XX a. pr.–XX a. 5 deš.) ir pavienės fotografijos yra susijusios su Juozu Vanagu-Simonaičiu (1874–1960) ir atspindi tarpukario gyvenimo vyksmą, įvairius istorijos momentus, renginius, organizacijas bei asmenis: Joną Šliūpą, Eduardą Volterį, Feliksą Vaitkų ir kt. J. Vanagas-Simonaitis – aktyvus visuomenės veikėjas ir valstybės tarnautojas, kūręs Lietuvos valstybingumo pamatus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis vadovavo cemento fabrikui Valkininkuose, 1915 m. pasitraukė į Maskvą, o 1918 m. buvo paskirtas į Lietuvos Tarybos įgaliotinio tremtiniams gražinti atstovybę Maskvoje kartu su kitais iškiliais to meto veikėjais (Mykolu Sleževičiumi, Romanu Steikūnu, Miku Petrausku, Zigmu Starkumi, Mykolu ir Viktoru Cimkauskais). Vėliau jis buvo Atstovybės Maskvoje reikalų vedėjas ir derybininkas taikos su Rusija derybose. 1921 m. J. Vanagas-Simonaitis grįžo į Lietuvą, iki 1940 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje. Taip pat įsigytas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas, už nuopelnus Lietuvai 1928-05-15 įteiktas J. Vanagui-Simonaičiui. Ordinas yra pirmosios laidos, o jo komplekte yra aktas ir Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejinis medalis. Tai labai retas atvejis.

Gydytojo, pulkininko leitenanto, karo aviacijos vyr. sanitarijos karininko Viliaus Bruzdeilino (1891–1939) fotografijų albumas (440 fotografijų) apima beveik visą tarpukarį. V. Bruzdeilinas, 6-ojo pėstininkų pulko gydytojas, tarnybos reikalais keliavo po įvairias Lietuvos vietoves, todėl fotografijose įamžinta daug jo paties gyvenimo akimirkų bei įvairių miestų ir miestelių vaizdų. Fotografijose užfiksuoti ir išskirtiniai vaizdai –to meto ligoninių veikla, darbas jose.

Trečiasis albumas su 37 fotografijomis – Krinčino parapijos (Pasvalio r.) gyvenimo vaizdai, užfiksuoti 1933–1952 m., kunigo Antano Keraičio (1879–1952) kunigavimo metu.

Projekto lėšomis taip pat įsigyta vieno iš ryškiausių išeivijos fotografų, JAV lietuvių bendruomenės metraštininko Vytauto Maželio (1914–2008) fotografijų kolekcija, kurią sudaro 43 originalūs sidabro druskų atspaudai. Pirmą fotografijų grupę sudaro tarpukario fotografijos, publikuotos leidiniuose, eksponuotos meninės fotografijos parodose (užfiksuoti Anykščių, Kauno, Vilniaus urbanistiniai ir Lietuvos gamtos peizažai). Antroje grupėje JAV išeivijos kultūros, mokslo, meno žmonių studijiniai portretai. Trečią grupę sudaro fotografijos, kuriose užfiksuoti JAV lietuvių bendruomenei aktualūs įvykiai. Visos nuotraukos su autoriaus signatūromis, yra ranka rašytų komentarų. Kolekcija svarbi Lietuvos istorijai ir kultūrai dėl fotografijose vyraujančios lituanistinės, memorialinės tematikos, aukštos meninės kūrinių vertės. Už kūrybos aktualumą ir išskirtinumą 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos surengtoje parodoje „Lietuvos išeivių fotografija" V. Maželiui buvo suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario vardas.

Didžioji autoriaus nuotraukų ir negatyvų dalis saugoma Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje, nedidelė prieškario reportažinių nuotraukų kolekcija – Lietuvos centriniame valstybės archyve. Įsigyti kūriniai papildė „Aušros" muziejaus nuosekliai ir kryptingai kaupiamą išeivijos fondą ir meninės fotografijos rinkinį. Svarbu, kad šios V. Maželio fotografijos pateko į muziejų, nes dalies jo kūrinių likimas kol kas nėra žinomas.

Paraiška „Lietuvos menininkų šiuolaikinio vizualaus meno darbų, sukurtų po 1990 metų įsigijimas" Lietuvos kultūros tarybos projektų konkursui buvo pateikta pirmą kartą. Tam buvo kruopščiai ruoštasi: 2016 m. surengta retrospektyvinė paroda „Susitikimai. Šiauliečiai menininkai", kuri išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą per 26-erius atkurtos Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį mėginta apibendrinti ir atspindėti Šiauliuose vykusius dailės procesus. Kūrinius parodai ir muziejaus formuojamai profesionalių šiauliečių dailininkų kolekcijai atrinko komisija ir konsultantai. Remiantis rekomendacijomis, buvo pateikta paraiška ir įsigyti profesionalių menininkų Mindaugo Lukošaičio ir Dainiaus Trumpio kūriniai, sukurti po 1990 m., kurie papildė Šiaulių „Aušros" muziejaus Dailės skyriaus rinkinius. „Aušros" muziejus vienintelis Lietuvoje savo rinkiniuose formuoja profesionalių šiauliečių menininkų kūrinių kolekciją, kaupiami kūriniai išsamiai atspindi šiauliečių menininkų kūrybos visumą, idėjų ir motyvų genezę bei etapus.

Mindaugo Lukošaičio 100 piešinių cikle „Žydai. Mano istorija II" (2014) savita vaizdavimo maniera ir siužeto interpretavimu skleidžiasi požiūris į Lietuvos istoriją, tautos identitetą. Žydai Lietuvoje nuo seno buvo ir tebėra mūsų tautos ir jos kultūros neatsiejama dalis. Įsigytas pilnas piešinių ciklas unikalus istorine ir menine prasme. Tai tarsi „reportažai iš įvykio vietos", tačiau formali piešinių logika perkelia „reportažą" į kitą – šiuolaikinio meno sampratą.

Tapytojas Dainius Trumpis triptike „Negirdžiu-tyliu-nematau" (2009) svarsto tapatumo klausimą. Ši tema nuosekliomis individualumo paieškomis išsiskiriančio menininko kūriniuose siejama su skirtingomis tikrovės konfigūracijomis, identitetas, kuris kuriamas čia ir dabar, yra procesualus ir dinamiškas. Kūrinyje organiškai jungiamos įvairios technikos ir medžiagos, leidžiančios atsiskleisti pasaulėžiūros autentiškumui, temos vieningumui bei įtaigumui. Jo portretuojami veidai skatina svarstyti identitetų temą kitimo požiūriu, kuomet įvairios patirtys, pažeidžiančios gyvenimo stabilumą, visuomenės tvarką bei kasdienybės tvarumą gali atverti naujas virsmo galimybes – galimybę tapti kitu.

Įsigytos vertybės turi išskirtinę svarbą Lietuvos kultūros istorijai, kiekviena iš jų skirtingai ir savitai kalba apie šaliai svarbius istorinius įvykius, praeities įvykių medžiagą perkelia į naują kontekstą, meno diskursą, šiuolaikinio meno kalba aktualizuoja istoriją ir priartina dabartinį žiūrovą prie praeities temų, skatina atrasti dialogą tarp praeities ir dabarties.

Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) dėka šios vertybės taps prieinamos plačiajai visuomenei.

 

 

 

 

XVII a. olandų istoriko Adolpho Brachelijaus konvoliutas

 

 

 

 

 

 

 

 

Juozas Vanagas-Simonaitis, XX a. 4-asis dešimtmetis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas, įteiktas Juozui Vanagui-Simonaičiui už nuopelnus Lietuvai 1928 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mindaugas Lukošaitis „Žydai. Mano istorija II". 2_064

 

 

 

 

 

 

 

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Viktorija Lozaitienė, tel. (8 41) 52 69 30 ir Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. (8 41) 43 96 75.

« Atgal