Renginių kalendorius

  Lapkritis 2017  
P A T K Pn Š S
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30      

Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda pristatyta Baltarusijoje

2017 m. spalio 26 d. Gardino valstybiniame religijos istorijos muziejuje (Baltarusijoje) pristatyta Šiaulių „Aušros" muziejaus paroda „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui". Parodos eksponatai į muziejų buvo atgabenti spalio 19 d. Parodos koncepciją, besiremiančia tūkstantmete krikščionybės istorija, sukūrė ir parodos eksponatus – kunigo-skulptoriaus A. Rimavičiaus kūrinius – eksponavo Gardino religijos istorijos muziejaus darbuotojas Igoris Gončarukas. Paroda veiks iki 2017 m. gruodžio 10 d.

Parodos pristatyme dalyvavo Gardino valstybinio religijos istorijos muziejaus direktorė Rita Jančelovskaja, LR generalinis konsulas Gardine Genadijus Mackelis. Susirinkusiems muziejaus lankytojams apie A. Rimavičių, jo gyvenimą ir kūrybą pasakojo „Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza. Pristatytas ir parodos tarptautinei sklaidai skirtas keturkalbis leidinys „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui. Skulptūra iš Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkinių" (Šiauliai, 2017, sud: R. Balza, O. Stripinienė). Lankytojams parodoje buvo pravesta ekskursija.

Parodos pristatyme taip pat dalyvavo „Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė ir Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė.

Gardino valstybinis religijos istorijos muziejus, su kuriuo „Aušros" muziejus bendradarbiauja nuo 2014 m. (2015 m. Šiauliuose buvo eksponuota šio muziejaus paroda „Krikščionybės siužetai XIX a. italų graviūrose") parengė pažintinę programą. Šiauliečiai muziejininkai buvo supažindinti su šiuo muziejumi, įsikūrusiu Chrebtovičių rūmuose, taip pat su Jėzuitų vaistine-muziejumi, pastatyta 1700-1709 m. ir iki šiol esančia seniausia Baltarusijoje veikiančia vaistine, su Gardino žydų istorijos muziejumi, įsikūrusiu Didžiojoje sinagogoje, pastatytoje 1902-1905 m., su Priešgaisrinės apsaugos muziejumi, XVIII a. amatininko namu-muziejumi, menančiu A. Tyzenhauzą ir jo reformas. Aplankyti ir kiti svarbūs istoriniai objektai - Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia, pradėta statyti 1687 m., ir interjere išlaikiusi XVII a. detalių, 1183 m. pastatyta Koložos - Šv. Boriso ir Glebo - cerkvė, Šv. Brigitos bažnyčia ir vienuolynas ir kt.

Muziejų vadovai aptarė tolimesnio bendradarbiavimo planus, pasikeitimo parodomis galimybes.

Kunigo ir savamokslio skulptoriaus A. Rimavičiaus gyvenimas ir kūrybinis palikimas ilgą laiką buvo nepelnytai primiršti. Palikęs ryškius ganytojiškos ir kūrybinės veiklos pėdsakus Latvijoje, ten ir atgulęs amžino poilsio jis didelę dalį skulptūrų testamentu paliko tėvynei Lietuvai.

A. Rimavičius (Rimawicze, Rimowicz) gimė 1865 m. spalio 28 d. Šakynos ūkininko Juozo Rimavičiaus šeimoje. Pradinį mokslą baigė Šakynos parapinėje mokykloje, vėliau mokėsi Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. 1884 m. įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, ją baigęs, tik trumpam parvyko į Kauną, kad būtų įšventintas į kunigus, o visą likusį gyvenimą nugyveno katalikiškoje Latgaloje, kuri tiek ūkiniu, tiek kultūriniu požiūriu buvo atsilikęs kraštas, mišrios nacionalinės sudėties (gyveno daug rusų, lenkų, lietuvių), tad dirbti ganytojišką darbą, kunigauti nebuvo lengva.

Kunigas buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą nuo 1920 m. iki pat mirties 1933 m. (palaidotas Rubenėje (Rubene). A. Rimavičius buvo sudėtingo charakterio, bet meniškos prigimties, labai energingas ir nagingas bažnyčių atnaujintojas, jo meilė menui nebuvo atribota nuo meilės krikščioniškai tiesai.

A. Rimavičius širdimi buvo Lietuvoje ir labai jos ilgėjosi. Rašė į Lietuvos spaudą, bendravo su šakyniškiu žurnalistu ir literatūrologu Aleksandru Merkeliu. Daug džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo jam suteikė 1930 m. Kaune įvykusi jo darbų paroda, gražus jos įvertinimas.

„Aušros" muziejaus paveldėtų A. Rimavičiaus skulptūrų skaičius įvairiuose šaltiniuose nurodomas nevienodas. Antrojo pasaulinio karo metu muziejaus eksponatai buvo išslapstyti daugiau nei 50 vietų. Dalis skulptūrų žuvo Gilvyčiuose, bet didžiausia netektis patirta 1944 m., kai į Šiaulių „Gubernijos" alaus daryklos sandėlį pataikė bomba ir sunaikino 46 didžiausias medines skulptūras. Iš nuotraukų matyti, kad tai buvo labai įspūdingi kūriniai. Šiuo metu muziejuje saugomos 132 skulptūros. Nemažai A. Rimavičiaus kūrinių liko Latvijoje.

A.Rimavičiaus kūriniai - tai nacionalinis mūsų turtas. Profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžiais, jo kūrinius galima laikyti oficialiosios bažnytinės skulptūros ir Šiaurės Lietuvos bei Pietryčių Latvijos liaudies skulptūros tarpine stilistine grandimi.

Tikimasi, kad paroda susilauks Gardino, kuriame dar nuo LDK laikų yra išlikę ne vieni katalikiški maldos namai, visuomenės dėmesio.

Fotografijose užfiksuotas parodos eksponatų išvežimas į Baltarusiją. Fot. J. Kirkilaitės.

Akimirkos iš parodos atidarymo.

Projektą pristato: Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Šiaulių miesto savivaldybė, LR generalinis konsulatas Gardine.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. (8 41) 43 96 75.

« Atgal