Prarasto miesto beieškant... Šiaulių senamiesčio maketo paroda, skirta miesto savivaldos 220-mečiui

1791 m. lapkričio 9 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Šiaulių miestui suteikė savivaldos privilegiją, pripažįstančią Šiaulius laisvuoju miestu, o jo gyventojus – laisvaisiais žmonėmis. Miesto reikalus ėmė tvarkyti šiauliečių išrinktas magistratas, gyventojai įgijo žemės nuosavybės teisę, galėjo laisvai verstis amatais, prekyba – tai skatino ir miesto plėtrą. Netrukus įvykęs trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas pristabdė tolimesnę Šiaulių savivaldos raidą, tačiau vėlesnėse istorijos peripetijose Šiauliai išliko savivaldžiu miestu, toliau vystėsi ir augo.

XIX a. pab.–XX a. pr. Šiauliai – Rusijos imperijos apskrities (pavieto) centras – ypač suklestėjo plėtojantis stambiajai pramonei. Susiformavo jaukus senamiestis, kuris, deja, per du pasaulinius karus buvo smarkai suniokotas. Šiandien Šiaulių senamiestis – beveik nevartojama sąvoka. Bet jis čia – tos pačios gatvės, namai, kur po tinko sluoksniais slepiasi autentiško mūro sienos. Susirinkusiesiems į Šiaulių miesto savivaldos 220-mečiui skirtos parodos atidarymą pirmiesiems buvo pristatytas pagrindinis parodos akcentas – „Aušros" muziejaus iniciatyva ir rūpesčiu kuriamas istorinio Šiaulių senamiesčio maketas. Jo autorius – šiaulietis dailininkas S. Kruopis. Autorius gausiai susirinkusiems dalyviams pasakojo, kad maketas – jo vaikystės svajonė, kurią įgyvendinti atsirado proga, kai „Aušros" muziejus ėmėsi šios iniciatyvos. S. Kruopis pasidžiaugė, kad maketas eksponuojamas Ch. Frenkelio viloje – gražiausioje Šiaulių vietoje – skleidžiančioje praeities dvasią, panašią nuotaiką kaip ir jo kūrinys.

Makete atkurti pasirinkta XIX a. pab.–XX a. pr. Šiaulius, kuomet nutiesus geležinkelį, plėtojantis pramonei bei prekybai, miestas ypač sparčiai augo ir gražėjo, susiformavo jaukus senamiestis, kuris, deja, per du pasaulinius karus buvo smarkai suniokotas.

Parodoje pristatomas pirmosios maketo dalies fragmentas, kurį per visą parodos eksponavimo laiką, iki 2012-ųjų gegužės, papildys sukurti nauji statiniai ir kitos detalės. Visi, apsilankysiantys parodoje, turės galimybę stebėti, kaip plečiasi ir auga unikali senojo miesto miniatiūra. Vėliau numatoma sukurti antrąją maketo dalį ir užbaigtą kūrinį 2013 m. perkelti į nuolatinės ekspozicijos vietą – Venclauskių namus.

Šiaulių senamiesčio maketas – autorinis kūrinys, atliekamas daug kompetencijos ir triūso reikalaujančiu rankinio pjaustymo, klijavimo, spalvinimo, tapymo ir panašiais būdais. Patyrusio kūrėjo rankos kruopščiai atkuria net mažiausias senojo miesto architektūros detales: spalvingus pastatus su languose spingsinčiomis šviesomis (maketas elektrifikuotas), langinėmis, durimis, reklaminėmis iškabomis ar užrašais ant fasadų. Žaliuojanti augmenija, gatvėse sustingusios skubančių praeivių figūros, karietose vėžinami ponai ar į miestą užklydę reti automobiliai – visa tai kuria gyvą miesto gyvenimo paveikslą.

Numatoma, kad net ir 160 kartų sumažinta, 1:160 cm mastelyje atkuriama, miesto centrinė dalis makete užims daugiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus daugiau kaip 3 metrų ilgio ir maždaug tiek pat pločio. Pirmosios maketo dalies apimtis – apie 5 kv. m. Joje – kvartalai tarp Vilniaus, Vasario 16-osios, Aušros alėjos ir Varpo gatvių, Šiaulių katedros teritorija, skverelis buvusios stačiatikių cerkvės vietoje, buvusi Turgaus (dabar – Prisikėlimo) aikštė. Antrajame etape numatoma makete pratęsti Vilniaus gatvę link Dvaro ir P. Višinskio gatvių, atkurti Tilžės gatvės užstatymą, Aušros alėjos atkarpą nuo Turgaus aikštės iki buvusių Zubovų (Didždvario) dvaro vartų.

Šiandien Šiaulių senamiesčio makete jau „pastatyta" daugiau kaip 50 įvairios paskirties ir dydžio statinių. Aukščiausias pastatas – Šiaulių katedra – makete bus maždaug 40 cm aukščio. Šį seniausią miesto statinį tikimąsi užbaigti 2011 metų Kalėdoms ir pristatyti visuomenei.

Visi statiniai ir kitos maketo detalės atkuriami remiantis istorine, ikonografine medžiaga, kurią reikia surinkti ir kruopščiai ištyrinėti. Čia maketo autoriui S. Kruopiui talkina „Aušros" muziejaus darbuotojų komanda, miesto vaizdais iš asmeninių archyvų dalijasi kolekcininkai. Šiaulių senamiesčio maketo ekspoziciją parodoje papildo XX a. pradžios Šiaulių miesto vaizdų fotografijos iš „Aušros" muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, šiauliečių kolekcininkų Petro Kaminsko ir Alvydo Virginio rinkinių.

Parodos dalyje, atspindinčioje Šiaulių miesto gyvenimą XVIII amžiuje, savivaldos privilegijos suteikimo laikotarpiu, pirmą kartą eksponuojamas Lietuvos Metrikoje išlikęs privilegijos nuorašas, saugomas Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. Specialiai šiai parodai iš Rusijos karo istorijos archyvo pirmą kartą į Lietuvą atvežta kol kas neskelbta anksčiausio iki šiol žinomo 1796 metų Šiaulių miesto plano kopija. Pristatoma ir Vyriausiame senųjų aktų archyve Varšuvoje saugoma 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos fragmento kopija, pirmą kartą eksponuojami archeologinių tyrinėjimų iš Šiaulių miesto centrinės dalies radiniai ir daugelis kitų eksponatų iš Lietuvos ir užsienio muziejų bei archyvų.

Paroda, kurioje pristatomas maketas – interaktyvi, intriguojanti ir įtraukianti lankytoją. Ekspozicija sumodeliuota taip, kad apsilankiusieji gali ir apžiūrėti eksponuojamus objektus, ir dalyvauti patys: įrengtas interaktyvus žemėlapis su miesto planu, kuriame kiekvienas galės pabandyti atpažinti ir pažymėti svarbiausius miesto objektus, o medinės kaladėlės ar dėlionės kvies pastatyti žinomiausius miesto statinius. Nuo 2012 m. sausio mėnesio parodoje veiks ir edukacinis užsiėmimas apie Šiaulių miesto istoriją, miestovaizdį, senamiestį.

Projekto rėmėjai ir partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, Holokausto švietimo, atminties ir tyrimo tarptautinio bendradarbiavimo grupė (Task Force of International Cooperation on Holocaust Education, Remembrance and Research), Šiaulių miesto savivaldybė, dienraštis „Šiaulių kraštas", AB banko „Snoras" Šiaulių filialas, Milašauskių TŪB „Žaibas", UAB „Skanus kampas".

Išsamesnę informaciją apie parodą teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, tel. 8 (41) 52 43 90.