Kovo 11-oji „Aušros“ muziejui – dviguba šventė
2011 m. kovo 11 d. Šiaulių „Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos bei Šiaulių „Aušros" muziejaus įkūrimo 88-ųjų metinių šventė. Ta proga buvo įteikta tradicinė muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio premija bei pristatyta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Sugrįžęs barokas. Valdovų rūmų muziejaus vertybės". Dalyvavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė, menotyrininkas prof. Vytenis Rimkus, viena iš pirmųjų P. Bugailiškio premijos laureačių Šiaulių miesto garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė, Šiaulių miesto kultūros centro šokių ansamblis „Želmenėliai".
Per renginį Šiaulių „Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza Restauravimo centro 10-mečio proga pasveikino ir įteikė padėką restauratoriams už sutelktas pastangas, nuoširdų kvalifikuotą darbą, restauruojant „Aušros" muziejaus eksponatus ir muziejines vertybes.
Šiais metais Lietuva pažymi jau 21-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. „Aušros" muziejui ši diena – dviguba šventė: kovo 11-ąją minima ir muziejus įkūrimo diena. „Aušros" muziejus buvo įsteigtas 1923 m., švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra" 40-metį, ir pavadintas tuo pačiu vardu. Nuėjęs ilgą ir sudėtingą kelią šiandien „Aušros" muziejus – vienas didžiausių ir novatyviausių muziejų Lietuvoje. Gimtadienį muziejus pasitinka visuomenei pristatydamas naujausią savo padalinį – Žaliūkių malūnininko sodybą. Tai nauja muziejinė ir edukacinė erdvė, suteiksianti šiauliečiams ir miesto svečiams naujų krašto istorijos, tradicijų, papročių pažinimo galimybių.
1998 m. buvo įsteigta Pelikso Bugailiškio premija, kurios tikslas – pagerbti P. Bugailiškio atminimą, skatinti visuomenės domėjimąsi Lietuvos istorija, Šiaulių krašto kultūros paveldu. 2011 metų Pelikso Bugailiškio premijos laureate už P. Bugailiškio įkurto „Aušros" muziejaus rinkinių saugojimą, gausinimą ir puoselėjimą tapo „Aušros" muziejaus vyr. fondų saugotoja Viktorija Lozaitienė. „Aušros" muziejus – pirmoji ir vienintelė V. Lozaitienės darbo vieta baigus istorijos studijas Vilniaus universitete. Daugiau nei tris dešimtmečius besitęsianti V. Lozaitienės veikla muziejuje – atsidavimo savo darbui, įgyto profesionalumo ir kompetencijos, besąlygiškos tarnystės muziejininkystės idėjai pavyzdys.
Muziejaus surengtoje šventėje buvo pristatyta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Sugrįžęs barokas. Valdovų rūmų muziejaus vertybės". Nuo 2003 m. Valdovų rūmams jau yra sukaupta beveik 600 Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, istorinių ginklų, žemėlapių. Apie pusė šių vertybių atspindi Baroko epochos stilistiką. Šios epochos kultūros, meno ir istorijos vertybių rinkinio įvairovė reprezentuojama kilnojamojoje parodoje eksponuojamoje Šiauliuose.
Pirmojoje parodos dalyje kuriama baroko epochos interjerui būdinga erdvė. Čia pristatomi daugumos Lietuvos ir Lenkijos valdovų nuo Onos Jogailaitės iki Jono Kazimiero Vazos portretų kopijos, apie 1570 m. Briuselyje sukurtas gobelenas „Tobijaus kelionė į Ekbatano miestą", Venecijos dailininkui Jacopo Negreti (Palmai il Giovane (1548–1628)) priskiriamas tapybos darbas „Kristaus nuėmimas kryžiaus". Ekspoziciją papildo XVI–XVII a. baldai, žvakidės, veidrodžiai, indai bei ginkluotės pavyzdžiai. Antrojoje parodos dalyje eksponuojami XVII a. LDK žemėlapiai, grafikos darbai su Lietuvos ir Lenkijos valdovų atvaizdais, mūšių scenomis. Ypatingas parodos akcentas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) karūnos kopija. Šis eksponatas reprezentuoja Renesanso epochą, yra iliustratyvus valdovų galios ir valdžios simbolis.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat žinomi Valdovų rūmų pavadinimu, nuo XIII–XIV a. sandūros buvo senosios Lietuvos valstybės politinis, administracinis ir kultūrinis centras. Ši Lietuvos valdovų rezidencija ypač suklestėjo XV a. pab.–XVII a. I p. Prieš nusiaubimą XVII a. viduryje prabangūs rūmai buvo įgavę ankstyvojo Baroko bruožų, juose reziduodavo Vazų dinastijos valdovai. Čia būdavo priimami užsienio svečiai, vyko intensyvus kultūros gyvenimas.
Parodos kuratoriai: dr. Vydas Dolinskas, Dalius Avižinis, Marijus Uzorka.
Paroda veiks iki 2011 m. liepos 10 d.
Parodos pagrindinis rėmėjas – UAB „BTA draudimas", rėmėjai – UAB „Rūta", Valdovų rūmų paramos fondas.
Informaciją teikia Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis, tel. 8 5 21 21 139; 8684 1 19 34 ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, tel. 8 41 52 43 98; 8672 2 11 52.