Ką archeologai rado restauruojamos Joniškio Raudonosios sinagogos pamatų vietoje?
Apibendrinta restauruojamos Joniškio Raudonosios sinagogos (Miesto a. 4b) pamatų vietoje Šiaulių „Aušros" muziejaus (vad. dr. E. Vasiliauskas) vykdytų archeologinių tyrimų medžiaga.
Tyrinėjimai vyko 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Jie suteikė vertingos informacijos apie tuometinės turgaus aikštės rytinės dalies sklypų užstatymo raidą. Žvalgytas 41,8 kvadratinių metrų plotas, šurfuose ištirtas bendras 16,6 kvadratinių metrų plotas, iš viso – 58,4 kvadratinių metrų plotas.
Raudonoji sinagoga, pasak vienų tyrinėtojų, buvo statyta 1865 m. (Algimantas Miškinis nurodo kitą datą – apie 1842 m.). Ji vientiso tūrio, 1 ir 2 aukštų, dengta dvišlaičiu stogu, su neogotikos elementais, smailėjančių arkų langais, priskiriama „plytų" stiliui. Sinagoga sudegė 1911 m. ir netrukus buvo atstatyta. Iki gaisro stogas yra buvęs taisyklingojo trikampio formos. XX a. antrojoje pusėje Raudonojoje sinagogoje buvo įrengti butai, katilinė ir sandėlis.
Tyrinėjimų metu konstatuota, kad po storoku supiltiniu XX a. antrosios pusės sluoksniu, 100–105 ir 153–164 cm gylyje, aptikti nesuardyti 21–40–50 cm storio kultūriniai sluoksniai su XVII–XVIII a. radiniais. Rasta statybinių detalių – plytų (dalis buvo su prikibusiu kalkių skiediniu), 3 geležinės kaltinės vinys, durų užrakto apkaustas, „olandiškų" čerpių fragmentų. Surinkta žiestos kaimiškos keramikos. Keletas puodų šukių petelių buvo dekoruoti bangele, horizontalių linijų ir bangelių kombinacija, didžioji dalis kaklelių profiliuoti (su suapvalinta briauna, ar grioveliu joje), kai kurie – atlošti, įgaubti.
Taip pat surinkta oksidacinė glazūruota ir neglazūruota, fajanso keramika (dalis – aptikta pirmą kartą), puodyninių (išimtinai apvalia anga) ir plokštinių glazūruotų ir neglazūruotų koklių (XVI a. pabaigos–XVII a. pirmosios pusės „apkausto" (identiško motyvo neglazūruotas koklis rastas 2001 m. Šiaulių Senojoje g. 2-4), „treliažo", augaliniais motyvais) smulkūs fragmentai, du XVII a. stiklinių bokalų dugnai, butelio dugnas, buteliuko nuo vaistų dalis, 3 variniai Jono Kazimiero Vazos 16?? m. šilingai, švininis muškietos šratas, balto kaolino pypkės kotelis (tai jau penktas toks radinys Joniškyje: 1 pypkės kotelis rastas 2006 m. senojoje dvarvietėje, antras – tais pačiais metais senamiestyje, šalia rotušės (Miesto a. 4a), trečias – Upytės g. 21 (2008 m.), ketvirtas – Miesto a. 7 (2008 m.), XVII a. antrosios pusės rudo molio pypkės galvutė bei kitos dalis, XVII–XIX a. geležinis pentinas, 4 batų pasagėlės ir jų dalys). Šie radiniai skiriami šalia stovėjusios rotušės (Miesto a. 4a) ir kitų mūrinių, medinių pastatų (trijose vietose aptikti pamatai krauti iš akmenų) bei XIX a. statytų sinagogų laikotarpiams. Daugiausia radinių surinkta šurfe Nr. 3, duobėje-įgilinime. Įžemis – rudas molis pasiektas 132–148–165–173 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus.
Tarp įdomesnių XIX a. radinių minėtini Bauskės ir Rygos alaus daryklų skaidraus ir rudo stiklo butelių šukės, molinė raudona plyta su 1890 m. data, iki 1911 m. (?) Raudonosios sinagogos gaisro langų stiklo šukių.
Tyrimų metu pavyko užfiksuoti užpilto pastato cokolio aukštį (20–54–113–130 cm) ir pamatų gylį (aukštis 44–50–65 cm). Labiausiai cokolis užpiltas pastato rytinėje dalyje – per 130 cm.
Išsamesnę informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkas dr. Ernestas Vasiliauskas, tel. 8 41 52 43 86.