Archeologų radiniai Žagarės II (Žvelgaičio) piliakalnyje
Apibendrinta Žagarės II (Žvelgaičio) piliakalnio (vad. dr. E. Vasiliauskas) 2010 m. vykdytų archeologinių tyrimų medžiaga.
Piliakalnio aikštelės Š kampe buvo išmatuotas 5x10 m dydžio plotas Nr. 2, ištirtas bendras 50 m2 plotas.
Tyrinėtame plote išskirti 3–4 sluoksniai, o pagal radinius – 2 horizontai. Radiniai tam tikruose kvadratuose aptikti visuose sluoksniuose, todėl pagal juos daugumoje tyrinėtų kvadratų aiškios stratigrafijos išskirti nepavyko. Įžemis – žvyras atsidengė 64–76–86 cm, o duobėse – 130–182 cm gylyje.
Buvo atidengti įvairūs objektai: 1 plytų krosnis, 3 duobės, 1 statinio (?) liekanos, akmeniniai pamatai (?), 4 akmenų krosnys.
Tyrinėjant surinkta XIII a. antrosios pusės–XV a. pirmosios pusės (?) apžiestos ankstyvos keramikos šukių (20 vnt. – 7%), apdegusio molio tinko fragmentų (59 vnt. – 20%), gyvūnų kaulų (212 vnt. – 73%), keliasdešimt metalinių radinių (3 geležiniai įtveriamieji peiliai, Z tipo kalavijo buoželė, kirvio penties dalis, 5 arbaleto strėlių antgaliai, 2 ledo pasagėlės, keturkampė diržo sagtis, 3 kamanų (?) plokštelės dengtos balto metalo plokštele (?), kniedė, apie 20–22 kriaušės formos žalvarinių žvangučių ir įvijėlės nuo kaklo vėrinių, 2 kriaušės formos žvangučiai ir „T" raidės formos
skiriamoji plokštelė nuo skepetos, po 7 apskritus ir rombo formos pakabučius), pasaginės segės cilindriniais (1 vnt.), zoomorfiniais (1 vnt.) galais ir jų fragmentai (lankeliai, galvutės – 4 vnt.), ažūrinis kryželis su prikabinta susukta vielute, 2 iltys-amuletai, svarelis (?), tiksliau neidentifikuotų dirbinių bei jų smulkių fragmentų (žalvarinės plokštelės, apkaliukai ir kt.).
Dalis radinių yra reti dirbiniai. Tai – geležinė Z tipo kalavijo buoželė, 5 arbaleto strėlių antgaliai, 2 ledo pasagėlės, 3 kamanų (?) plokštelės dengtos balto metalo plokštele (?), žalvarinis ažūrinis kryželis, 2 iltys-amuletai, žalvariniai žvangučiai nuo kaklo vėrinių, apskriti ir rombo formos pakabučiai.
Surinkta ir XVI a. pabaigos–XVIII a. radinių: gyvūnų ir paukščių kaulų (1621 vnt. – 62% visų radinių), kaimiškos (43 vnt. – 13% visos keramikos), oksidacinės (puodynių, ąsočių, bokalų, lėkščių, dubenų, taurelės kojelė) glazūruotos (213 vnt. – 65%) ir neglazūruotos (28 vnt. – 8%), trikojų keptuvių 2 kojelės, „juodosios" (48 vnt., kelių puodų – 14%), akmens masės (ąsotėlio ir bokalo fragmentai; 2 vnt. – 0,3%) keramikos, stiklinių butelių (16 vnt.), stiklinių indų (bokalo, taurelių kojelės, buteliukų ir kt.) šukių (18 vnt.), dubeninių (135 vnt.), puodyninių (6 vnt.) ir plokštinių (98 vnt.: augaliniais – 15 vnt., heraldiniais – 2 vnt., „apkausto" – 19 vnt., treliažo motyvais – 38 vnt., polichrominių – 2 vnt., antropomorfiniais (?) – 1 vnt., geometriniais motyvais – 1 vnt., tiksliau nenustatytų – 20 vnt.), jų kaklelių (208 vnt.), karnyzinių (21 vnt.: su akanto lapų motyvais – 14 vnt., profiliuotų 7 vnt.) koklių, koklių-karūnėlių fragmentai (3 vnt.), molinė augaliniais motyvais dekoruota plokštė, molio tinko fragmentų (148 vnt.), vitražo švininio tvirtinimo fragmentas, šlako (2 vnt.), langų
stiklo duženos (88 vnt.), geležinių durų ir langų vyrių dalys (4 vnt.), 2 durų kabliukai, durų užrakto apkaustas, pakabinama spynelė, olandiškos čerpės fragmentas (1 vnt.), geležinės kaltinės vinys (36 vnt.), arklių (?) pasagų geležinės vinutės (22 vnt.), bato pasagėlės (2 vnt.), žalvarinė paauksuota apskrita plokštelinė segė, XVI a. uždaras žiedas paplatinta ovalia priekine dalimi, 14 muškietų švininiai šratai, sulankstomas kriauninis peiliukas kaulinėmis kriaunomis ir kitų 3
geležčių dalys, peilio makštų apkaliukas – lašo formos plokštelė, 2 galąstuvai, baltos uolienos verpstuko pusė, 10 XVI a. antrosios pusės–XX a. pradžios monetų (Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės Gotardo Ketlerio sidabrinis dvidenaris, Rygos Zigmanto Vazos biloninis šilingas (iki 1621 m.) ir ATR 1623–1624 m. varinis šilingo falsifikatas, Livonijos Karolio X Gustavo 1655 m. biloninis šilingas, 3 LDK (Lietuvos Bresto, Vilniaus 1666 m.) ir Lenkijos (1664 m.) Jono Kazimiero Vazos variniai šilingai, Rusijos imperijos Anos Ivanovnos 1737 m. Jelizavetos Petrovnos 1749 m. varinės dengos), Vokietijos imperijos Vilhelmo II 1907 m. 1 pfeningis, Niurnbergo Johano Kristijono Reicho (1758–1814 m.) Rusijos stiliaus vario lydinio skaičiavimo žetonas ir kt.
Tyrinėjimų metu buvo surinkta medžiaga, kuri leido tiksliau datuoti piliakalnio kultūrinius sluoksnius. Šiek tiek neaiškumų įneša C14 (radiokarbono) tyrimais nustatytos datos. Užfiksuotos sekančios datos (duobė Nr. 3): 1380–1450, 1720–1820, 1870–1920 m. po Kr. Paskutiniąsias vėlyvąsias datas patvirtina dvarvietės sluoksnio radiniai bei XVI–XX a. pradžios monetos, o pirmoji sutaptų su 2009 m. piliakalnio papėdės gyvenvietėje gauta data – 1410–1455 m.
Išsamesnę informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė, muziejininkas dr. Ernestas Vasiliauskas, tel. 8 41 52 43 86.