Naujausios istorijos sektoriaus rinkiniai
Naujausios istorijos sektorius muziejuje įsteigtas 1993m. sausio mėn. 1973–1992 m. veikusio Tarybinio laikotarpio istorijos ir vienerius, 1992-uosius, metus veikusio Dabartinės istorijos skyriaus pagrindu. Sektoriuje kaupiama istorinė medžiaga, datuojama nuo pirmosios sovietų okupacijos (1940 m. birželis) iki šių dienų.
Komplektuojant rinkinius daugiausiai dėmesio kreipiama į sovietinės ideologijos labiausiai iškraipytus ir tendencingai interpretuotus istorinius faktus ir reiškinius: sovietų ir nacių okupacinių režimų metu vykdytą valstybės piliečių genocidą, rezistencijos sąjūdį, taip pat – lietuvių išeivių gyvenimą bei šių dienų aktualijas.
Pirmieji eksponatai apie tremtį į muziejų pateko 1988 m., dabar tremties ir rezistencijos fonde yra per 2 500 eksponatų. Daugiausiai jų gauta iš tremtinių, išvežtų į Irkutsko srities Taišeto ir Alzamajaus rajonus, Krasnojarsko kraštą, ir iš politinių kalinių, kalėjusių Vorkutos, Taišeto lageriuose (žr. 1 pav.).
Pirmasis partizaninį judėjimą liudijantis eksponatas buvo Prisikėlimo apygardos Kovo tėvūnijos Vėtros būrio partizano Jono Mačėno-Viesulo fotografija. Partizanų ryšininkė Kleopa Džiugytė-Živilė 1995 m. perdavė muziejui Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos archyvo dalį – įvairius dokumentus, partizanų spaudos (žr. 2 pav.).
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo muziejuje buvo tik keli eksponatai, liudijantys lietuvių išeivijos gyvenimą. Dabar vien tik sektoriaus rinkiniuose jų yra per 2 400 – tai įvairios knygos, fotografijos, laikraščiai, plakatai, afišos, dokumentai.
Nuo pirmųjų Atgimimo dienų sektoriaus fonduose buvo kaupiamas Sąjūdžio rinkinys (žr. 3 pav.), kuris iki šiol papildomas vis naujais eksponatais. Šiuo metu jų yra per 1 500.
Pastaraisiais metais sektoriaus rinkiniai gausiausiai papildomi šių dienų aktualijų medžiaga. Tai eksponatai apie visuomeninį, politinį, kultūrinį Šiaulių krašto gyvenimą. Šių dienų įvykių ir reiškinių fiksavimas yra vienas iš prioritetinių sektoriaus veiklos uždavinių.
Naujausios istorijos laikotarpį atspindintis fotografijų rinkinys (3 541 vnt.) – pasakoja apie sovietų okupacijos metų visuomeninį-politinį gyvenimą, tremtį ir lagerius, pasipriešinimo judėjimą ir kt. Nuo 2008 m. rinkinys saugomas Fotografijos skyriuje.
Kasmet sektoriaus rinkiniai papildomi 500–600 eksponatų.
2010 m. sausio 1 d. duomenimis Naujausios istorijos sektoriuje buvo saugoma 27 984 pagrindinio fondo eksponatai, kurie suskirstyti į rinkinius.
Daiktų rinkinyje saugoma 4 570 eksponatų. Tai pramonės produkcijos pavyzdžiai, buities daiktai, suvenyrai, tekstilė ir kt.
Įdomi rinkinyje sukaupta Antrojo pasaulinio karo kareiviška atributika: šalmai, dujokaukės, iš šovinių gilzių padarytos spingsulės, tabokinės ir pan.
Iš eksponatų gausos išsiskiria tėvynės meile bei ilgesiu alsuojantys tremtyje ir lageriuose padaryti daiktai, rankdarbiai (žr. 4 pav.). Įdomūs pokario laikotarpio miestiečio buities, namų apyvokos daiktai: indai, rankinės, laikrodžiai ir kt.
Gausią daiktų rinkinio dalį sudaro uniformų kolekcija: daugiausia yra sovietinės kariuomenės kariškių (nuo eilinio iki maršalo) (žr. 5 pav.), atkurtos Lietuvos respublikos kariuomenės, šaulių, įvairių pareigūnų (milicininkų, policininkų, lakūnų, miškininkų), mokyklinės uniformos.
Rinkinyje saugomi Šiaulių miesto pramonės įmonių produkcijos pavyzdžiai: Odos-galanterijos fabriko, „Verpsto" trikotažo fabriko, „Elnio" odos ir avalynės kombinato, Neaustinių medžiagų fabriko gaminiai.
Dokumentų rinkinį sudaro 9 825 eksponatai. Tai įvairių Šiaulių krašto įstaigų, įmonių, organizacijų veiklą atspindintys dokumentai bei asmenų dokumentai: raštai, sveikinimai, pažymėjimai, laiškai, liudijimai, pasai ir kt.
Iš rankraštinės medžiagos istoriškai vertingi lageriuose ir tremtyje rašyti laiškai (žr. 6–8 pav.).
2001 m. muziejaus išleistas katalogas „Politinių kalinių, tremtinių, partizanų laiškai Šiaulių „Aušros" muziejuje" – sudarytoja Aurelija Malinauskaitė (žr. 9 pav.), tapo vertingu sudėtingo Lietuvos istorijos laikotarpio liudytoju.
Dokumentų rinkinyje saugomos ir sovietinių veikėjų: generolų Jono Žiburkaus, Vlado Karvelio dokumentų kolekcijos. Gausu jau istorija tapusių sovietmečio reliktų: garbės raštų, diplomų, socialistinį lenktyniavimą atspindinčių dokumentų.
Paminėtini ir šiauliečio, daugkartinio pasaulio aviamodelizmo rekordininko Petro Motiekaičio pelnyti diplomai (žr. 10 pav.).
Spaudinių rinkinyje saugomi 13 589 eksponatai: knygos, bukletai, plakatai, afišos, žemėlapiai, kvietimai.
Vertingą rinkinio dalį sudaro buvusio šiauliečio, ilgamečio Knygų rūmų direktoriaus Antano Ulpio (1904–1981) fondas, kuriame yra 1 796 spaudiniai. Tarp jų – vienintelis žinomas pirmojo lietuvių kalba Šiauliuose išleisto laikraščio „Žodis" egzempliorius (žr. 11 pav.), laikraščių „Šiaulių naujienos" 1923–1927 m. „Įdomus mūsų momentas" 1935–1938 m., „Šiaurės Lietuva" 1931–1933 m. komplektai, lietuviškos spaudos draudimo metais išleistos knygos.
Iš periodinės spaudos paminėtini unikalūs partizanų leidiniai „Prie rymančio Rūpintojėlio" (1948–1949 m.), „Partizanų šūviams aidint" (1953–1955 m.) (žr. 12 pav.). Spaudinių rinkinyje saugomi ir 1988–1990 m. leisti Sąjūdžio laikraščiai: „Sąjūdžio žinios", „Atgimimas", „Krivulė" (žr. 13 pav.) ir kita Atgimimo metų spauda.
Spaudinių rinkinyje gausu plakatų. Ypač įdomūs XX a. 5 dešimt. plakatai, taikliai atspindintys totalitarizmo epochos dvasią (žr. 14, 15 pav.).
Urugvajaus lietuvių renginių afišos (žr. 16, 17 pav.) supažindina su pirmaisiais lietuviškosios kultūros daigais Lotynų Amerikoje.
Literatūros rinkinį sudaro 3 130 pagrindinio fondo ir 1 298 pagalbinio fondo eksponatai: poeto J. Krikščiūno-Jovaro memorialiniai daiktai, rankraščiai, Šiaulių krašto literatų kūrybos leidiniai. Rinkinys saugomas Jovaro muziejuje.
Pagalbiniame fonde saugomi 13 694 eksponatai. Tai dokumentų ir leidinių kopijos, kino filmų, Šiauliuose gastroliavusių kolektyvų koncertų afišos, įvairūs bukletai, lapeliai ir kiti mažiau vertingi eksponatai.
2011 m. prie Naujausios istorijos sektoriaus žinion atiteko Technikos istorijos rinkiniai, sudaryti Dviračių bei Radijo ir televizijos muziejų rinkinių pagrindu. Šiuo metu rinkiniuose saugoma 5 847 pagrindinio ir 1 753 pagalbinio fondų eksponatai. Komplektuojant rinkinius prioritetas teikiamas Lietuvoje gamyklose, įmonėse ar dirbtuvėse pagamintai bei pavienių meistrų sukonstruotai technikai. Pagrindinė rinkinių komplektavimo kryptis – technikos paveldo kaupimas, saugojimas ir propagavimas, raidos fiksavimas ir analizė.
Technikos istorijos rinkiniuose kaupiama ne tik dviračių, radijo ir televizijos, ryšių technika, bet ir kita buityje naudota technika – siuvimo mašinos, svarstyklės, lygintuvai, mėsmalės ir kt. – šiandien jau tapusi technikos istorijos dalimi.
Pagrindinio fondo eksponatai suskirstyti į buities technikos, daiktų, dokumentų, fotografijos, spaudinių ir technikos rinkinius.
Daiktų rinkinyje saugomi 1 502 eksponatai.
Dviračių muziejaus daiktų rinkinyje saugomi 588 eksponatai. Didžiąją rinkinio dalį sudaro dviračių dalys, suvenyrai ir aksesuarai: bagažinės, varomosios ir varančiosios žvaigždutės, oro siurbliai, žibintai, balnelių spyruoklės ir kt. Įdomiausi eksponatai - vokiško dviračio spyna su laikrodiniu kodu, angliško dviračio karbidiniai žibintai „Nirona" (žr. 18 pav.). Originalūs Šiaulių „Vairo" gamyklos šaltkalvio-remontininko Henriko Sutkaus sukurtų dviračių „Ereliukas-8", „Kregždutė-8" ir „Venta" modeliai, dešimt kartų mažesni už tikruosius dviračius. Jie įtraukti į Lietuvos rekordų knygą.
Radijo ir televizijos muziejaus daiktų rinkinyje saugoma 914 eksponatų. Rinkinio pagrindą sudaro: plokštelės, radijo detalės ir mazgai, mikrofonai, telegrafo raktai, patefono adatėlės, radijo mėgėjų – trumpabangininkų iškovoti prizai.
Vertingiausi yra albumai su plokštelėmis, išleisti XX a. pr. JAV firmoje „Victor", Anglijos firmose „Columbia" ir „His Master's voice" („Jo šeimininko balsas") (žr. 19 pav.). Niujorko firmoje „Viktor talking machine CO" XX a. pr. Išleistą albumą muziejininkė Genovaitė Žukauskienė parvežė iš JAV. Rinkinyje yra 290 vienpusių, dvipusių, miniatiūrinių, lanksčių, suvenyrinių plokštelių, pagamintų Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje bei kitose šalyse. Didžiausią plokštelių kolekciją (242 vnt.) muziejui padovanojo šiaulietis dailininkas Vilius Puronas. Unikali plokštelė su dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) kalba, įrašyta Šiaulių St. Brašiškio radijo laboratorijoje 1934 m.
Gana gausi (178 vnt.) radijo lempų, tarpukariu pagamintų garsiose firmose: „Telefunken" (Vokietijoje), „Philips" (Olandijoje), „Ekso" ir „Marconi" (Anglijoje), Rusijoje ir SSRS gamyklose.
Atskira rinkinio dalis – radijo mėgėjų medaliai, diplomai, prizai, gauti už pasiektus geriausius rezultatus Europos ir pasaulio trumpabangininkų varžybose. Įdomi dėžučių su patefono adatėlėmis kolekcija, padovanota šiauliečio Romualdo Jasaičio.
Dokumentų rinkinyje saugomi 1 249 eksponatai.
Dviračių muziejaus dokumentų rinkinyje yra 35 eksponatai. Įdomiausi – dviračių pirkimo sąskaitos, liudijančios aukštas dviračių kainas tarpukario Lietuvoje, 1931–1940 metais išduoti leidimai, suteikiantys teisę važiuoti dviračiu (žr. 20 pav.).
Radijo ir televizijos muziejaus dokumentų rinkinyje saugoma 1 214 eksponatų. Rinkinio pagrindą sudaro įvairių pasaulio šalių radijo mėgėjų-trumpabangininkų kortelių kolekcija (žr. 21 pav.). 220 kortelių muziejui dovanojo radijo mėgėjas Jonas Paškauskas, 700 kortelių perdavė radijo mėgėjo Stasio Dovydaičio (1924–2002) dukra. Ypač vertingi St. Brašiškio radijo laboratorijos dokumentai (žr. 22 pav.): pašto valdybos leidimai, radijo abonentų knygelės, radijo dirbtuvės „Radiotechnika" išduoti raštai.
Fotografijos rinkinyje saugomos 227 fotografijos.
Dviračių muziejaus fotografijos rinkinyje saugomos 87 fotografijos dviračio tematika. Įsimintina šiauliečio fotomenininko Antano Dilio fotografijų kolekcija, įdomios tarpukariu fotoateljė darytos nuotraukos su dviračiais (žr. 23 pav.), XX a. pr. ir vėlesnio laikotarpio dviratininkų fotografijos.
Radijo ir televizijos muziejaus fotografijos rinkinyje saugoma 140 fotografijų. Daugiausiai – pirmųjų radijo klausytojų fotografijos (žr. 24 pav.), radijo mėgėjų, dirbančių su savo gamybos radijo aparatūra, radijo mėgėjų veteranų fotografijos.
Spaudinių rinkinyje saugomi 2 146 eksponatai.
Dviračių muziejaus spaudinių rinkinyje yra 184 eksponatai. Tai XX a. dviračių instrukcijos, žurnalai „Cykling", įvairūs leidiniai: katalogai, lankstinukai, bukletai ir plakatai apie dviračio populiarinimo renginius (žr. 25 pav.), varžybas. Įdomus leidinys – „Dviratis – natūralus gydymo būdas", išleistas 1903 m. (kopija).
Radijo ir televizijos muziejaus spaudinių rinkinyje saugomi 1 962 eksponatai. Tai daugiausia knygos radiotechnikos tematika, išspausdintos Lietuvoje ir užsienyje. Vertingiausi – tarpukario leidiniai: Pašto valdybos leidinys „Radio kaimui" (1936 m.) (žr. 26 pav.), St. Brašiškio knygelė „Kaip pačiam pasigaminti radijo imtuvą" (1927 m.), A. Jurskio brošiūra, 1947 m. išleista lietuvių inžinierių tremtinių draugijos, bukletai ir reklaminiai lapeliai (žr. 27 pav.).
Rinkinyje gausu periodinės spaudos leidinių: žurnalo „Radijo" 1956–1972 m. (rusų k.), laikraščio „Kalba Vilnius" 1956–1960 m. komplektai, įvairūs katalogai.
Leidinių gausoje išsiskiria Šiaulių televizorių gamyklos leidiniai: laikraščiai „Žydrasis ekranas", bukletai, reklaminiai lapeliai, lankstinukai.
Technikos rinkinyje saugomi 687 eksponatai.
Dviračių muziejaus technikos rinkinyje yra 113 eksponatų. Rinkinio pagrindą sudaro nuo XIX a. pradžios iki šių dienų Lietuvoje ir kitose šalyse pagaminti originalūs gamykliniai dviračiai, tandemai, pramogai skirti dviračiai, treniruokliai, šių laikų namų darbo dviračiai – velomobiliai bei sportui skirti dviračiai. Vertingiausi eksponatai – pirmieji XIX a. pab.– XX a. pr. namų darbo dviračiai, nukaldinti iš geležies, rankų darbo vaikiškas triratukas (žr. 28 pav.)
Radijo ir televizijos muziejaus technikos rinkinyje saugomi 574 eksponatai. Vertingiausi ir unikaliausi – XIX a. pab.–XX a. pr. pagaminti mechaniniai garso atkūrimo prietaisai: simfonjonas su metalinėmis plokštelėmis, muzikinė dėžutė – polifonas (žr. 29 pav.), fonografas, gramofonai ir patefonai. Didžiąją rinkinio dalį sudaro 1922–2005 metais Lietuvoje ir kitose šalyse pagaminti radijo imtuvai, patefonai, elektrinių parametrų matavimo prietaisai, telegrafo ir telefono aparatai. Tarp jų – seniausias Lietuvoje, 1925 m. Stasio Brašiškio laboratorijoje pagamintas radijo imtuvas (žr. 30 pav.), unikalūs radijo mėgėjų Vaclovo Vaizbergo, Krizostomo Stonkaus ir kitų tarpukariu Lietuvoje sukonstruoti ir pagaminti bei iš įvairių Europos šalių importuoti radijo imtuvai. Atskirą rinkinio dalį sudaro 1950–2006 metų gamybos televizoriai, studijinės televizijos aparatūra.
Neseniai pradėtame kaupti Buities technikos rinkinyje saugomi 36 eksponatai – skaičiavimo ir spausdinimo mašinėlės, siuvimo ir skalbimo mašinos, virtuvės prietaisai ir kita.
Pagalbiniame fonde saugomi 1 753 eksponatai. Iš jų Dviračių muziejuje – 426 eksponatai, Radijo ir televizijos muziejuje – 1 327 eksponatai. Tai spaudinių, dokumentų kopijos, mažiau vertingi eksponatai: plokštelės, instrukcijos, reklaminiai lapeliai, knygos ir kita.
Kontaktai
Aušros alėja 47, LT-76301Šiauliai
Tel. (8 41) 52 43 94
El. paštas: nistorija@ausrosmuziejus.lt
Birutė Lukošiūtė, sektoriaus vedėja
Biruta Girdenienė, muziejininkė
Gražina Narbutaitė, muziejininkė
Austra Palapienė, muziejininkė
Angelė Milienė, muziejininkė
Algirdas Zaukas, muziejininkas
